Tradicinis Vilniaus festivalis vakar pateikė didžiąją šių metų staigmeną.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre neplanuotą koncertą surengė vienas žymiausių pasaulio simfoninių kolektyvų – Londono simfoninis orkestras (LSO) ir netrukus šio kolektyvo vyriausiuoju dirigentu tapsiantis rusų maestro Valerijus Gergijevas.
Svečiai efektingai atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus Ketvirtąją simfoniją, Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Figaro vedybos” uvertiūrą ir Piotro Čaikovskio uvertiūrą, ir garsią Piotro Čaikovskio uvertiūrą fantaziją „Romeo ir Džuljeta”.
Susitarta per keturias savaites
Šis koncertas tapo iki šiol precedento neturinčia dviejų festivalių – Vilniaus bei Sankt Peterburgo „Baltųjų naktų žvaigždės” – kooperacija.
Mat LSO vos ne ekspromtu užsuko į Vilnių keliaudamas į V.Gergijevo vadovaujamą šventę Sankt Peterburge.
Pasak Vilniaus festivalio meno vadovo Gintauto Kėvišo, šį koncertą pasisekė suorganizuoti „neįmanomai greitai” – per keturias savaites.
Vilniaus festivalis nenorėjo praleisti progos už dvigubai mažesnį nei įprastą Londono orkestrui honorarą pristatyti publikai šiuos žymius muzikus. O V.Gergijevas prisipažino trokštąs kuo dažniau atvykti į Baltijos šalis.
Pirmąją pažintį su šia viena ryškiausių dabarties kultūros figūrų lietuviams padovanojo 5-asis Vilniaus festivalis.
Tada V.Gergijevas dirigavo savo vadovaujamo Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoniniam orkestrui.
Stebina visą šimtmetį
Šį kartą maestro savo energija ir charizma sugebėjo uždegti Vilniaus scenoje šimtametį, bet lankstų ir atvirą naujovėms Londono orkestrą.
Šio kolektyvo muzika skamba netikėčiausiose vietose: kino teatruose – garsiuose filmuose „Žvaigždžių karai: epizodas III – sitų kerštas” ir „Haris Poteris ir Ugnies taurė”, iš kompiuterinių žaidimų, lėktuvuose ir liftuose.
Orkestro užsakymu buvo parašyta daug reikšmingiausių šimtmečio partitūrų.
Tačiau šiais metais Londono orkestro ir V.Gergijevo svarbiausias „patiekalas” – D.Šostakovičiaus kūryba: muzikantai įvairiose šalyse groja visas rusų kompozitoriaus simfonijas jo 100-mečio proga.
D.Šostakovičiaus kūrinys tapo ir vakarykščio koncerto įspūdingiausiu akcentu.
Pasak LSO atstovės, orkestro artistų euforiją dirbant su V.Gergijevu galima palyginti su futbolo aistromis.
Nedejuoja dėl pinigų
„Visa mano karjera – tai kontaktų mezgimas, – vakar kalbėjo V.Gergijevas. – Bet patys geriausi mano draugai – tai muzikos šedevrai, kuriuos atlieku”.
V.Gergijevo muzikavimo aistra, neįtikėtina energija ir komunikabilumas pavertė jį viena geidžiamiausių muzikos pasaulio asmenybių.
Daugybę titulų ir apdovanojimų pelnęs 53 metų maestro yra ne tik Marijos teatro vadovas, bet ir Roterdamo filharmonijos simfoninio orkestro bei Niujorko „Metropolitan Opera” pagrindinis kviestinis dirigentas, daugelio festivalių įkūrėjas ir meno vadovas.
„Tai, ką darome JAV ar Didžiojoje Britanijoje, nėra taip svarbu, kaip susitelkti darbui namuose”, – yra sakęs dirigentas.
Anot maestro, šiandien tiesiog būtina kaimynams drauge statyti kultūros tiltus.
„Man asmeniškai tikrai nusibodo klausytis dejonių, kad nėra pinigų, ypač kultūrai. Nemėgstu šios melodijos.
Kiekvienam žmogui yra duota galimybė bendrauti, judėti. Normalu ką nors padaryti vieniems dėl kitų”, – vakar Vilniuje kalbėjo V.Gergijevas.
Idėja buvo paremta žaibiškai
Vakarykštis koncertas tapo įrodymu, kad mūsų valstybėje nestinga ne tik pinigų aukščiausio lygio menui, bet ir supratimo, jog jis reikalingas žmonėms.
Kaip kitaip būtų pavykę per kelias savaites Lietuvoje surinkti LSO pasirodymui apie trečdalį milijono litų?
Pasak G.Kėvišo, šio įspūdingo koncerto idėją žaibiškai parėmė Vyriausybė, Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, privati Vakarų skirstomųjų tinklų kompanija.