Dėl prarastos galimybės įsivesti eurą, neslopstančios emigracijos ir mažėsiančio skolinimosi Lietuvos ūkio plėtra ims nuosaikiai lėtėti, tačiau apie šalies ekonomikos perspektyvas šiuo metu galima kalbėti optimistiškiau nei prieš pusmetį.
Taip Vakarų Lietuvos verslininkams tvirtino banko „DnB NORD” ekspertų parengtą leidinį „Lietuvos ekonomikos perspektyvos” pristatęs vyriausiasis šios finansinės institucijos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis.
Valdžia elgėsi aplaidžiai
Pasak R. Rudzkio, apmaudžiai praleistas šansas kitų metų pradžioje įsivesti eurą suteikė galimybę estams ne pirmą kartą aplenkti Lietuvą.
„Užsienio investuotojai į Baltijos valstybes žiūri kaip į vieną regioną. Kai ieškoma vietos, kurioje būtų galima įsikurti, dažniausiai pasirenkama Estija, ypač jei investuotojai skandinavai, arba Latvija, kaip geografinis regiono centras. Jei Lietuva būtų tapusi euro zonos nare, būtume įgiję akivaizdų išskirtinumą. Dabar estai žada įsivesti eurą 2008 metais ir taip, ko gero, vėl aplenks Lietuvą, nes mes geriausiu atveju lito atsisakysime tik 2009-aisiais”, – sakė R. Rudzkis.
Žinia, Estija tarp naujųjų Europos Sąjungos narių jau dabar pirmauja pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Latvijai, anot analitiko, šioje srityje pasitempti padeda rusiškas kapitalas.
Profesoriaus teigimu, duris į euro zoną užvėrė ir unikalų šansą suaktyvinti šalies ekonomiką atėmė mūsų valdžios apsileidimas ir nesuprantamas nenoras įsiklausyti į ekspertų rekomendacijas.
„Didžiausia klaida – 2005-ųjų rugsėjis, kai Vilniuje buvo padidintos viešojo transporto kainos. Jei ne tai, būtume turėję žemesnį infliacijos lygį nei Slovėnija, kitąmet tapsianti euro zonos nare. Pastarosios pastangos sumažinti infliaciją buvo itin sėkmingos – jos infliacijos kreivė nuo 2004-ųjų gegužės nuolat krito žemyn, o Lietuvos atvirkščiai – kilo”, – teigia R. Rudzkis.
Reeksportas auga sparčiau
Pasak vyriausiojo „DnB NORD” analitiko, tolesnė šalies ūkio plėtra priklausys nuo eksporto apimčių, nes šiuo metu vidaus rinka auga tik dėl masiškai imamų paskolų, o tai ilgai nesitęs.
„Kol kas eksporto rodikliai yra itin geri – Lietuva pagal prekių ir paslaugų eksporto augimą Europos Sąjungoje užima lyderės poziciją. Tiesa, nemažą dalį eksporto struktūroje sudaro vadinamasis reeksportas – iš Lietuvos išvežamos ne mūsų šalyje pagamintos prekės. Reeksportas auga sparčiau nei eksportas – atitinkamai 37 ir 16 procentų”, – sakė R. Rudzkis.
Tarp Baltijos šalių daugiausia eksportuoja į NVS šalis būtent Lietuva – 17,7 proc. (Latvija – 12,2 proc., Estija – 8,7 proc.). Rusija pernai tapo didžiausia Lietuvos eksporto rinka ir pagal šį rodiklį aplenkė Vokietiją bei Latviją.
Išskirtiniai metai
R. Rudzkio teigimu, pernai įmonių pelningumas pasiekė aukščiausią lygį per visą nepriklausomybės laikotarpį.
„To nebuvo galima tikėtis – brango energetiniai šaltiniai, darbo jėga. Tad galima daryti išvadą, kad skaidrėja verslo apskaita. Būtent dėl skaidrėjančios apskaitos oficialioje statistikoje būsima ekonominio augimo lėtėjimo tendencija gali ir neatsispindėti”, – sako analitikas.
Anot profesoriaus, brangstant darbo jėgai ir neslopstant emigracijai įmonės turėtų modernizuotis, tačiau duomenys rodo, kad pernai daugiausia investuota į statybas, o ne į technologijas.
„Paguosti gali nebent tai, kad nemažai įmonių įrangą perka išperkamosios nuomos būdu, o šių išlaidų Statistikos departamentas neskaičiuoja”, – sakė R. Rudzkis.
Praėjusieji metai, anot profesoriaus, buvo išskirtiniai ir tuo, kad pirmą kartą didėjo visų gyventojų sluoksnių pajamos.
„Iki šiol šalies gerovės augimo skurdžiausių sluoksnių gyventojai nepajusdavo. Pernai jų pajamos išaugo 11 procentų. Tiesa, turtingesnių gyventojų pajamos išaugo labiau – apie 16 procentų”, – teigia analitikas.
Visgi jis akcentuoja, kad nepaisant darbo užmokesčio augimo (pernai jis šalyje vidutiniškai padidėjo 12,2 proc.) paskatos emigruoti išlieka ir šis reiškinys neslops – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje pernai buvo apie 6,5 karto mažesnis nei Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ar Vokietijoje.