Pagaliau priartėjo ilgai lauktas naujų įspūdžių, kelionių ir poilsio metas – atostogos. Darbo reikalai ir buities darbai kuriam laikui bus pamiršti – beliks mėgautis nerūpestingu poilsiu.
Neretai būtent atostogų metu nuotaiką ir savijautą sugadina netikėti negalavimai – po vakarėlio sodyboje ar pietų egzotiškos šalies restorane sunegaluoja ar suserga virškinimo trakto ligomis ir visiškai sveiki žmonės.
Negalavimų priežastys
„Dažniausios tokių negalavimų priežastys – virusinė-bakterinė žarnyno infekcija bei dispepsiniai virškinimo trakto sutrikimai”, – aiškina med.dr. gydytoja gastroenterologė Violeta Ožeraitienė. Pasak jos, žarnyno infekciją sukelia į organizmą pakliuvęs nepageidautinas virusinis-bakterinis užkratas, dėl kurio ir jaučiami raižymai pilve, viduriuojama, kartais net pakyla temperatūra. Dažniausi užkrato šaltiniai vasarą – netinkamomis sąlygomis laikomi maisto produktai ir higienos taisyklių nepaisymas.
Riebus, aštrus, neįprastas kitų šalių maistas gali sukelti dispepsinius sutrikimus. Šiuo atveju organizmo fermentinė sistema nesugeba nepakankamai suvirškinti neįprastą maistą arba būna per daug sudirginta ir todėl žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, jam pučia pilvą.
Vasarą nuo virškinimo sutrikimų dažniau kenčia vaikai, mat jų organizmas yra jautresnis, be to, ir neplautų vaisių bei daržovių neretai paragauja. Vaikai dažniau nei suaugusieji apsinuodija maistu, suserga gastroenterokolitais.
Specialisto patarimai
Pasak Ožeraitienės, norint išvengti virškinimo sutrikimų pravartu prisiminti taisyklę: švarios patalpos+švarios rankos+švari virtuvė+tinkamas produktų laikymas+tinkama laikymo temperatūra=saugus maistas. Ši taisyklė galioja visais metų laikais, tik vasarą ji tampa itin aktuali. Prieš valgant vaisius ir daržoves būtina gerai nuplauti virintu vandeniu (ypač jei atostogaujama egzotiškuose kraštuose). Termiškai apdorotus maisto produktus reikia tuoj pat suvalgyti arba greitai atšaldyti ir laikyti šaldytuve.
Populiarioje spaudoje, žurnaluose daug rašoma apie maisto derinimo taisykles. Šių taisyklių paisančiųjų organizmas per ilgesnį laiką prisitaiko prie valgomo maisto derinių. Todėl ir per atostogas nereikėtų keisti mitybos ypatumų, nebent valgyti mažiau baltyminio, o daugiau angliavandenių turinčio maisto: daržovių, vaisių, uogų, grūdinių kultūrų.
Vasarą sumažėja riebaus ir kaloringo maisto poreikis, nes maisto teikiamos energijos organizmo šilumai gaminti tiek nereikia – maistas reikalingas tik fizinio aktyvumo energijai palaikyti. Reikėtų mažinti maisto porcijas, tačiau karštomis dienomis būtina gerti daugiau skysčių (iki 2-3 litrų), ypač jei gausiai prakaituojama, keliaujama karštuose kraštuose.
Atmintinė negaluojantiesiems
Sergantieji kai kuriomis lėtinėmis ligomis paprastai laikosi mitybos taisyklių, tam tikrų dietų. Jie žino, ką jiems galima valgyti ir ko ne. Net trumpą laiką nesilaikant įprastų dietinių apribojimų, būtinų sergant kai kuriomis ligomis, beveik visada pablogėja sveikata. Pasak Ožeraitienės, ir per atostogas tokie žmonės neturi atsipalaiduoti ir užmiršti medikų nurodymus.
Pagyvenusiems bei seniems žmonėms gydytoja pataria ir vasarą paisyti tų pačių kaip ir ištisus metus mitybos rekomendacijų: valgyti kaloringą maistą (virtą, troškintą), tačiau dažnai ir nedidelėmis porcijomis, gerti daug skysčių (2-3 litrus per dieną). Vaisiai ir daržovės, turtingi vitaminų C, B6, B12, folio rūgšties, mineralų (kalio, magnio, geležies, cinko), ypač reikalingi garbaus amžiaus žmonėms. Šie mikronutrientai daro teigiamą įtaką imuninei sistemai, apsaugo nuo stresinių, degeneracinių, širdies kraujagyslių susirgimų. Brokoliai, žiediniai kopūstai turi nuo vėžio saugančių savybių, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Pomidoruose gausu likopenų, kurie apsaugo nuo prostatos vėžio.
Vitaminas D, kuris gaminasi būnant saulėje, vyresniems žmonėms itin reikalingas – jis sumažina kaulų retėjimą. Tačiau saule piktnaudžiauti nereikėtų, pakanka joje pabūti 15-20 minučių.
Pagalba
Susirgus žarnyno infekcijomis pradingsta apetitas, viduriuojama. Jei pakyla kūno temperatūra, reikia kreiptis į medikus. Nustačius bakterinį apsinuodijimą maistu skiriamas gydymas skysčio infuzijomis, antibiotikais, rekomenduojama kelių dienų bado dieta.
Ožeraitienė pataria apsinuodijus maistu, jei pučia, raižo pilvą, viduriuojama, bet temperatūra nepakyla, daugiau gerti skysčių, apriboti ar atsisakyti pieno produktų, labai karšto ir labai šalto maisto, gėrimų, stimuliuojančių žarnyno peristaltiką (kava, stipri arbata), karbonizuotų gėrimų, šokolado. Reiktų vengti produktų, kurie sukelia pilvo pūtimą (brokolių, pupų, pupelių, kopūstų, Briuselio kopūstų, melionų, aštrių prieskonių, labai saldžių produktų).
Galima pavartoti fermentinių preparatų virškinimui gerinti, išgerti aktyvuotos anglies, vaistų nuo žarnyno spazmų.