ES statistikos biuras „Eurostat”, paskelbęs tyrimus apie šeimas, įvardijo Lietuvą kaip skyrybų rekordininkę.
Didžiausias skyrybų rodiklis tarp 25 ES šalių – Lietuvoje ir Čekijoje (po 3,2 tūkstančiui gyventojų) bei Estijoje (3,1), o mažiausias – Italijoje (0,2), Airijoje (0,7) ir Graikijoje (1,1).
Europos Sąjungos vidurkis – 2,1 skyrybų tūkstančiui gyventojų. 2004 metais čia buvo užregistruota 2 mln. 178 tūkst. vedybų ir 956 tūkst. skyrybų.
Bet, Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovės Vlados Stankūnienės nuomone, šie skaičiai nerodo realios situacijos.
Anot jos, skyrybų rodiklis Lietuvoje toks didelis, nes čia dažniau tuokiamasi nei kitose ES šalyse: „Jei žmonės nesituokia – jie ir nesiskiria. Kur kas daugiau skyrybų tarp tų, kurie gyvena nesusituokę, tačiau statistika to neatspindi”.
„Eurostat” duomenimis, Latvijoje buvo sudaryta beveik dvigubai mažiau santuokų nei Lietuvoje (atitinkamai 10 ir 19 tūkst.) ir užregistruota daugiau kaip dvigubai mažiau skyrybų (5 ir 11 tūkst.).
Daugiausia vedybų Kipre (7,2 tūkstančiui gyventojų) ir Vokietijoje (7), Maltoje (6), Lietuvoje ir Suomijoje (po 5,6).
Sociologės Aušros Maslauskaitės teigimu, skyrybų priežastys Lietuvoje turi ir vieną specifinį bruožą – čia labai dažnai skyrybų iniciatorės yra moterys.
Įvairiuose santuokos etapuose jų pradeda netenkinti vyrų ekonominės arba psichologinės investicijos į santuoką.
Per pastaruosius keliolika metų daugelis buvusių profesijų nunyko, ir nemažai mūsų šalies vyrų nesugebėjo persitvarkyti.
Lietuvoje absoliutus skyrybų skaičius pradėjo didėti 1970-aisiais ir mažai keitėsi.
Šiuo metu šimtui santuokų Lietuvoje tenka 57 skyrybos (1995 metais – 46 skyrybos). Dažniausiai skiriamasi didžiuosiuose šalies miestuose ir Visagine.