Mūsų šalyje gyvenantys užsienio valstybių piliečiai neketina taikstytis su tuo, kas jiems nepatinka. Todėl Lietuva vis dažniau apskundžiama Europos Komisijai.
Skundai dėl diskriminacijos ištiriami palyginti greitai. Dažniausiai bylos baigiasi užsieniečių pergale, o jiems užkliuvusi tvarka pakeičiama.
Po kreipimųsi į Europos Komisiją buvo suvienodintos gydymo paslaugų kainos užsieniečiams ir Lietuvos piliečiams, o svetur išduoti vairuotojo pažymėjimai pradėjo galioti mūsų šalyje.
Prie vairo jautėsi nejaukiai
Norvegų kapitalo įmonės „Ukmergės staklės” vadovas Kristianas Susnicas yra apskundęs Lietuvą ir bylą laimėjęs.
Trejus metus mūsų šalyje gyvenančiam atkakliam Norvegijos piliečiui pavyko pasiekti, kad jo tėvynėje išduoti vairuotojo pažymėjimai būtų pripažinti ir Lietuvoje.
Norvegija nėra Europos Sąjungos narė. Tačiau ji kartu su Lichtenšteinu bei Islandija priklauso Laisvosios prekybos asociacijai. Šių valstybių piliečiai ES turi iš esmės tas pačias teises kaip ir Bendrijos gyventojai.
Automobilį vairuojančiam norvegui neteko susidurti su mūsų šalies policija, tačiau problemų būtų kilę draudžiamuoju atveju.
„Jei sudaužyčiau automobilį, draudikai išsiaiškintų, kad mano vairuotojo pažymėjimas negalioja, ir atsisakytų atlyginti žalą”, – teigė K.Susnicas.
Tyrimas truko vos savaitę
Verslininkas kreipėsi į panašius skundus dėl diskriminacijos tiriantį vadinamąjį „Solvit” centrą, kurį administruoja Europos Komisija.
Tokie centrai veikia visose ES šalyse.
„Solvit” specialistams prireikė vos vienos savaitės įrodyti Policijos departamentui, kad norvegas diskriminuojamas. Tvarka buvo pakeista, o K.Susnicui leista vairuoti su norvegišku dokumentu.
Dėl to, kad buvo pakeistos vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklės, K.Susnicas nemano padaręs didelę įtaką Lietuvos teisinei sistemai: „Aš tik norėjau, kad būtų pakeista ydinga tvarka. Nemoku lietuvių kalbos, todėl man būtų buvę sudėtinga jūsų šalyje išlaikyti egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti”.
Nustebino sąskaita už gydymą
Tuo tarpu Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis Suomijos pilietis atkreipė dėmesį į kitą problemą. Jis įrodė, kad mūsų šalyje diskriminuojami ES piliečiai.
Mūsų šalyje suomis buvo užkluptas ligos. Po medicininio patikrinimo gavęs sąskaitą užsienietis sutriko – suma už gydymą buvo trečdaliu didesnė, nei skelbiama oficialiai.
Vyras labai nustebo sužinojęs, kad užsieniečiai už gydymo paslaugas turi mokėti 30 proc. daugiau nei Lietuvos piliečiai. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, mūsų šalies ligoninės turėjo teisę užsieniečiams nustatyti didesnį mokestį.
Tačiau ES valstybėse gydymo kaina turi būti vienoda ir vietos, ir užsienio gyventojams.
Pakeitė mokėjimo tvarką
Pasipiktinęs suomis pasiskundė „Solvit” centrui. Penkias savaites trukęs tyrimas baigėsi jo naudai – buvo įrodyta, kad Lietuva pasielgė neteisėtai.
Po šios istorijos pasikeitė ir mokėjimo už medicinos paslaugas tvarka – mūsų šalyje gyvenantys užsieniečiai gydomi už tą pačią kainą kaip ir lietuviai.
„Šis skundas padėjo pakeisti iki tol galiojusią diskriminacinę tvarką. Gerai, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai tobulina sistemą”, – kalbėjo „Solvit” centre dirbanti Aurelija Žulkutė.
Neišdavė skyrybų liudijimo
Su įvairiais teisiniais keblumais neretai susiduria ir užsienio šalių piliečiai, vedę lietuves.
Į nepatogią padėtį pateko Vokietijos pilietis ir jo nuotaka lietuvė. Pora negalėjo gauti teismo dokumento, kuris patvirtintų moters nutrauktą ankstesnę santuoką.
Porai buvo pareikšta, kad Lietuvos teisė nenumato tokio reikalavimo.
Kai pora pasiskundė Europos Komisijai, per savaitę buvo atliktas tyrimas, kuris baigėsi vokiečio ir lietuvės pergale.
Skyrybų liudijimus išduodančioms institucijoms nurodyta įvykdyti šios poros prašymą.
Piktinasi egzaminais
Mūsų šalyje gyvenantys užsieniečiai neretai skundžiasi, kad, norint gauti vairuotojo pažymėjimą, jiems tenka laikyti egzaminą lietuvių arba rusų kalba.
Tiesa, galima naudotis vertėjų paslaugomis, bet, esant ribotam egzamino laikui, vertėjo paslaugomis pasinaudoti sunku.
Kaimyninėse šalyse užsieniečiai tokius egzaminus laiko anglų kalba. Tokia tvarka galioja Latvijoje, Estijoje. ES senbuvėse egzaminus irgi galima laikyti anglų kalba.
Dėl šios diskriminacijos Lietuvoje gyvenantys ES piliečiai dar nesikreipė.
„Pretenzijų turėjo tik Lietuvoje gyvenantys libaniečiai, tačiau mes jiems niekuo negalėjome padėti. Libanas – ne ES valstybė”, – paaiškino A.Žulkutė.
Tenka stumdytis ilgose eilėse
Lietuvoje gyvenančius ir dirbančius užsieniečius labiausiai piktina leidimų dirbti bei gyventi išdavimo tvarka.
„Didžiausią pyktį ir juoką sukelia Lietuvos migracijos tarnybos veikla. Tai su niekuo nepalyginama. Daugelis pripažįsta tokios absurdiškos leidimų išdavimo tvarkos niekur pasaulyje neregėję”, – pasakojo įmonės „Ukmergės staklės” vadovas K.Susnicas.
Užsieniečiai jau ne kartą kreipėsi į Lietuvos valdžią prašydami pakeisti šią tvarką.
„Dabar investuotojui, norinčiam gauti leidimą gyventi arba dirbti, reikia stovėti eilėje su visa šeima po 3-4 valandas. Ir ne vieną, o po kelis kartus”, – skundėsi norvegas.
Kreipiasi ir bendrovės
„Solvit” centrai sprendžia atvejus, kai šalies įstatymai ar tvarka prieštarauja ES teisės principams. Taip pat tiriami netinkami valstybės institucijų veiksmai ar klaidingas ES vidaus rinkos taisyklių taikymas.
Į šiuos centrus kreipiasi ir užsienio šalių įmonės. Pavyzdžiui, Portugalijos bendrovės produkciją vežantys sunkvežimiai nebuvo įleisti į Lietuvą dėl to, kad prekės nebuvo pažymėtos specialiu ženklu. Po dviejų savaičių tyrimo lietuviai buvo priversti keisti tvarką.
Lietuviai dar neįpratę skųstis
„Lietuvos piliečiai vangiai naudojasi galimybe skųsti užsienio šalį Europos Komisijai todėl, kad dar menkai žino apie tokią galimybę”, – mano „Solvit” centre dirbanti A.Žulkutė.
Tėra žinomi keli atvejai, kai svetur gyvenantys tautiečiai pasinaudojo šia teise.
Didžiojoje Britanijoje besimokančios lietuvės vyrui, ne ES piliečiui, britai neleido verstis gydytojo praktika. Bet po 12 savaičių trukusio tyrimo vyras laimėjo.
Lietuviai per 2004 ir 2005 metus pateikė tik tris skundus prieš užsienio valstybes, o užsieniečiai Lietuvą įskundė 7 kartus.