Jeiu sėdėdami kavinėje paprašysite trečio bokalo alaus, jį atnešusi padavėja gali pažeisti įstatymą.
Jei po trijų taurių vyno parduotuvėje mėginsite įsigyti dar butelį šio gėrimo, pardavėja gali jums jo neparduoti.
Absurdas? Iš pirmo žvilgsnio – taip. Bet Alkoholio kontrolės įstatyme aiškiai nurodyta, kad alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims parduoti draudžiama.
Tačiau nei „Lietuvos rytas”, nei konsultavę teisininkai niekur nerado apibrėžimo, kas yra neblaivus asmuo.
Nemokšiškumo pavyzdys
„Tai – klasikinis pavyzdys, kaip negalima rašyti įstatymų ir kitų teisės aktų ir neatsakingai juos priimti”, – stebėjosi advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus” partneris Gintautas Bartkus.
Pasak jo, įstatymas išties draudžia parduoti alkoholį neblaiviems asmenims. Tačiau kaip nustatyti jų girtumo laipsnį, užsimenama tiktai viename Vyriausybės nutarime.
Ta riba daugeliui gerai žinoma – 0,4 promilės.
Ypač sunku susikalbėti būna su išgėrusiomis moterimis, kurios ima aiškinti, neva barmenai nežino, kas jos tokios.
„Tačiau šis nutarimas gali būti taikomas tiktai transporto priemonių vairuotojams ir asmenims, kuriems gresia administracinė atsakomybė.
Kitais atvejais juo negali būti naudojamasi, juk gėrimų pirkimas nėra administracinis pažeidimas, – įsitikinęs G.Bartkus. – Tai niekinė norma, absurdas. Nejaugi aš bare nebegaliu užsisakyti trečio bokalo”.
Jau yra nubaustųjų
Tuo tarpu baudas prekybininkams dalijančios Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian raštu „Lietuvos rytui” atsakė, kad vadovaujamasi būtent šiuo nutarimu.
„Tarnybai teisė naudoti testus ir technines priemones neblaivumui nustatyti nesuteikta.
Tačiau tarnyba turi teisę organizuoti bendrus patikrinimus su kitų institucijų pareigūnais”, – išdėstė G.Belian.
Jos teigimu, jau yra buvę atvejų, kai už alkoholinių gėrimų pardavimą neblaiviems asmenims buvo skirtos baudos.
Už tokį nusižengimą prekybininkams gresia bauda nuo 500 iki 2000 litų, o dar pakartotinai nusižengus per penkerius metus nuo pirmosios baudos skyrimo – nuo 2000 iki 5000 litų.
Nepardavė ne vieną kartą
Kaip iš akies nustatyti, ar klientas neblaivus? Tokį klausimą „Lietuvos rytas” uždavė sostinės kavinės „Balti drambliai” administratoriui Vitalijui Perkauskui.
„Tai labai reliatyvu. Paprastai viską lemia žmogaus elgesys.
Vienas ir pusę butelio degtinės išgėręs būna ramus, o kitas jau po dviejų bokalų alaus lipa ant stalo ir skelbia Dievo žodį. Tokiam, aišku, daugiau niekas neparduoda”, – aiškino V.Perkauskas.
Anot jo, atsisakyti parduoti gėrimus teko daugybę kartų. Tačiau kaip klientai reaguoja į tokius pareiškimus?
„Įvairiai. Vieni nusistebi, kiti įkyriai maldauja dar lašelio, treti pradeda piktintis.
Ypač sunku susikalbėti su išgėrusiomis moterimis, kurios pradeda aiškinti, neva mes nežinome, kas jos tokios”, – pasakojo V.Perkauskas.
Administratorius prisiminė vieną atvejį, kai kitoje kavinėje dirbusi padavėja aptarnavo klientus, kurie vėliau pasirodė esą teisėsaugininkai.
Jie mėgino skirti baudą už gėrimų pardavimą neblaiviems asmenims, tačiau teismas merginą išteisino.
Prekybininkai pasitiki akimis
Anot prekybos tinklo „VP Market” atstovės Viktorijos Jakubauskaitės, laikydamiesi šios Alkoholio kontrolės įstatymo dalies pardavėjai nustatyti, ar pirkėjas neblaivus, gali tik vizualiai. Mat naudoti alkoholio tikrintuvus būtų žmogaus teisių pažeidimas.
„Laikytis šio įstatymo nelengva, ir manome, kad šis sakinys yra svarstytinas.
Juk neretai konfliktai kyla, kai mūsų parduotuvių darbuotojos dokumento paprašo alkoholinius gėrimus arba tabaką perkančių jaunuolių.
Nustatyti, ar pirkėjas neblaivus, pardavėjai gali tik vizualiai, nes naudoti alkoholio tikrintuvus būtų žmogaus teisių pažeidimas.
Kai kurie jaunuoliai nerinkdami žodžių pardavėją, apsaugos darbuotoją iškoneveikia.
„Tad įsivaizduokite, kas darosi, kai suaugusiam žmogui pasakome, kad jam alkoholio neparduosime, nes jis išgėręs, o mums reikia laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo.
Viena vertus, įstatymo atžvilgiu mes esame teisūs. Bet, antra vertus, kaip jaučiasi pirkėjas?” – svarstė V.Jakubauskaitė.
Pasak jos, dėl tokių atvejų, kai pirkėjai, atėję į parduotuvę, kalbasi su dievais, nediskutuojama, nes abejonių neturėtų kilti.
„Tačiau ką daryti, jeigu žmogus išgėręs tik, pavyzdžiui, porą bokalų alaus?” – klausė „VP Market” atstovė.