„Metallicą” prisivilioję estai sulaukė lietuvių priekaištų

Kurtinantis gitarų skambesys, staugianti daugiatūkstantinė minia, ritmingai į viršų keliamų rankų miškas ir iki apsvaigimo kratomos galvos – toks buvo metalo dievų, vienos žymiausių pasaulyje roko grupių „Metallica” koncertas Estijos sostinėje Taline.

Kai savo dievukų scenoje pagaliau sulaukęs ilgaplaukis jaunuolis su krauju pasruvusiomis raidėmis „Metallica” ant savo juodų marškinėlių šalia manęs ėmė lyg pamišęs kratytis ir stūgauti visa gerkle, pasijutau šiek tiek nejaukiai. Tačiau man iš dešinės atsistojęs kitas jau senstelėjęs vyrukas – kaip, beje, ir nuo 1981 metų gyvuojančios „Metallicos” muzikantai – atrodė dar kraupiau: jo pamėlusios rankos, sukryžiuotos ant atsikišusio pilvo, buvo gausiai tatuiruotės kaukolėmis, iššieptomis iltimis ir kitomis baisybėmis, ant plaukuotos krūtinės maskatavo grandinėlė su kažkokio gyvūnėlio kaukole vietoje pakabučio, o didelės akys dairėsi į šalis.

Jei nesi šios didelės auskaruotų ir tatuiruotų ilgaplaukių „sektos” juodais drabužiais narys, jei mėgsti „Metallicą”, bet neini dėl jos iš proto, – keista savijauta neišvengiama.

Tačiau tokių baltų varnų šiame birželio 13-ąją Talino dainų slėnyje (Lauluvaljak) vykusiame koncerte buvo ir daugiau. Koncertas priviliojo ne tik ištikimiausius grupės gerbėjus, bet ir nemažai smalsuolių, kurie bilietus nusipirko panorėję savo akimis pamatyti tą vienintelį pasaulinio garso žvaigždžių pasirodymą Šiaurės ir Rytų Europoje. Atrodo, tai pajuto ir patys „Metallicos” muzikantai – koncertui jau einant prie pabaigos jie pastebėjo, kad minia kiek apsnūdo. Tuo tarpu keli į Taliną atsibeldę lietuviai, kuriuos galima būtų priskirti grupės fanams, po koncerto piktinosi: esą jei šis „Metallicos” koncertas būtų vykęs Lietuvoje, emocijos liete lietųsi, o ko norėti iš estų, kurie šalti kaip ledas?

Beje, lietuvių koncerte buvo daug, kaip buvo ir latvių, suomių, švedų, rusų – šiose šalyse ir Estijoje bilietai į koncertą prieš keletą mėnesių buvo pradėti platinti vienu metu. Dar Latvijos-Estijos pasienyje kone kas antra mašina ar autobusas, pilni susivėlusių juodmarškinių ilgaplaukių, buvo su lietuviškais numeriais. Koncerte mačiau kelis lietuviška trispalve mojuojančius vaikinus, o kai braudamasi per minią netyčia užmynusi vienam „Metallicos” gerbėjui ant kojos spontaniškai ištariau „atsiprašau”, išgirdau: „prašau, prašau”. Lietuviškai, žinoma.

„Metallicos” koncertas Estijoje buvo išties didelis įvykis. Kertant Lietuvos-Latvijos sieną latvių pasienietis vos žvilgtelėjęs į mus pro mašinos langą nustatė diagnozę: „Metalistai?”

Latvijoje ir Estijoje pakelėse pakeleivingas mašinas medžiojo neįprastos išvaizdos vaikinai ir merginos, kai kurie iš jų laikė plakatus su užrašu „Metallica”.

Bilietai į koncertą kainavo nuo 110 iki 150 Lt, tačiau iš anksto buvo galima jų ir nepirkti: prie įėjimo į Talino dainų slėnį sukinėjosi daug bilietų siūlytojų. Keli vyrukai, aukštai iškėlę pluoštelius bilietų, siūlė juos už įtartinai mažą kainą – vos 20 Lt.

Skelbiama, kad koncertas sulaukė didžiulio susidomėjimo – iš viso buvo parduota apie 70 tūkst. bilietų.

Šešių valandų trukmės koncerte pasirodė ne tik „Metallica”, bet ir dar dvi estų grupės „Pedigree” ir „Tanel Padar and the Sun” bei Velso atstovai „Bullet for my Valentine”. Beje, pastarieji (lietuviškai grupės pavadinimai reiškia „Kulka mano Valentinui”. – Aut. past.) daugiau keikėsi nei dainavo, jei grupės vokalisto baubimą apskritai galima pavadinti dainavimu.

„Metallica” su jumis. O ar jūs – su „Metallica”? – į publiką kreipėsi grupės vokalistas Džeimsas Alanas Hetfildas (James Alan Hetfield). Panašias į jo žilstelėjusias barzdeles turėjo nemažai grupės pasekėjų.

Savo pasirodymui „Metallica” rengėsi apie valandą, o minia kantriai laukė. Prasibrauti arčiau scenos buvo labai sunku, todėl daugelis žiūrovų pasirodymą stebėjo dideliuose ekranuose.

Nieko stebėtina, kad sulaukę „Metallicos” žmonės iš visų pusių ėmė traukti iš kišenių ausų kamštukus – garsas buvo itin galingas ir, galimas daiktas, klausai pavojingas.

Dž. A. Hetfildas paprašė minios atšvęsti kartu su jais kultinio grupės albumo „Master of Puppets” dvidešimtmetį, kaip tik minimą šiemet. Buvo sugroti šio albumo kūriniai. Publika su pasigėrėjimu stebėjo, ką Kirkas Li Hametas (Kirk Lee Hummet) ir Robertas Trulio (Robert Trujillo) išdarinėja su savo gitaromis – soliniai muzikantų pasirodymai daugelį paliko be žado. Skambant „Nothing Else Matters”, kai Taline jau temo, staiga nušvito tūkstančiai mažų liepsnų. Tamsoje grupė ėmė naudoti ir fejerverkus bei ugnies efektus.

Koncerto metu žiūrovai masiškai gėrė alų ir sidrą, prie tualetų driekėsi ilgos eilės, o neiškentusieji šlapinosi visų akivaizdoje išsirikiavę prie sienos – gausiai renginio apsaugai tai nė kiek nekliuvo. Dideliu greičiu visur aplinkui augo šiukšlių kalnai, o žolė buvo negailestingai ištrypta – visai kaip Lietuvoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.