Medicininei reabilitacijai valstybė skiria nepakankamai lėšų
Ambulatorinei reabilitacijai Lietuvoje teikiamas prioritetas. Ši nuostata vyrauja daugumoje šalių. Pasaulyje 60 procentų reabilitacijos paslaugų yra ambulatorinės. Daug kas įsivaizduoja, kad tęsti gydymą po operacijų, traumų ar sunkių ligų galima tik sanatorijose, tačiau tai sėkmingai galima daryti ir ambulatoriškai.
Mažesni įkainiai
Šiais metais medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui skirta 103 mln. litų. Kauno teritorinė ligonių kasa gavo 26 mln. litų (Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigoms).
Ambulatorinė reabilitacija savo veiksmingumu nenusileidžia stacionarinei. Per dieną poliklinikoje ar kitoje pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, reabilitacijos klinikoje ligonis gali gauti tas pačias procedūras, kaip ir būdamas sanatorijoje.
„Ambulatorinė reabilitacija turi nemažai privalumų: ligoniui nereikia niekur toli važiuoti, atėjęs į gydymo įstaigą jis gauna jam reikalingas procedūras. Pacientas neatitraukiamas nuo namų, darbo, – teigė Kauno medicinos universiteto (KMU) Reabilitacijos klinikos vadovas, Lietuvos reabilitologų asociacijos valdybos pirmininkas profesorius Aleksandras Kriščiūnas. – Valstybei tai kainuoja pigiau, nes nereikia žmogui teikti viešbučio paslaugų, maitinti. Tačiau ambulatorinė reabilitacija netinka sunkiai judantiems žmonėms, taip pat, kai reikia specialių įrangų, intensyvaus ligonio sekimo”.
Ambulatorinė reabilitacija nepatogi ir rajonų gyventojams, kurie dėl reabilitacijos procedūrų turėtų važinėti į toli nuo jų gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą.
„Žmonės vis dar veržiasi į sanatorijas, bet mes raginame gydytojus visada išsiaiškinti, ar ligoniui nebūtų tinkama ambulatorinė reabilitacija, – tvirtino profesorius A.Kriščiūnas.
Veikliųjų prioritetai
Ambulatorinę reabilitaciją dažnai renkasi veiklūs žmonės, kurie dėl karjeros nenori daryti pertraukos darbe net ir sutrikus sveikatai.
„Į sanatoriją važiuoti negalėjau: nebuvo kur dukros palikti, o ir darbe dabar atsakingas laikotarpis – nenorėjau daryti pertraukos. Todėl džiaugiausi, kad rytais arba baigusi darbą galėjau šalia mano namų esančioje poliklinikoje gauti visas man reikalingas reabilitacijos procedūras”, – sakė uždegimine sąnarių liga serganti buhalterė Agnė V.
Teisė rinktis
Ligonis turi teisę pasirinkti reabilitacijos įstaigą – bet kurią polikliniką, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar privačią reabilitacijos kliniką, teikiančią reabilitacijos paslaugas apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu žmonėms.
„Neretai gydytojai, siųsdami ligonį ambulatorinei reabilitacijai, nukreipia jį į konkrečią gydymo įstaigą, nors ją pats ligonis turi rinktis”, – sakė reabilitacijos klinikos „Reameda” direktorė medicinos daktarė Marija Budnikienė.
Jos nuomone, valstybė skiria per mažai lėšų reabilitacijos paslaugoms finansuoti. Egzistuojančios kvotos riboja ligonių galimybes greičiau pasveikti. Juk kuo anksčiau ligoniui bus suteiktos reabilitacijos paslaugos, tuo daugiau tikimybės, kad jam neprireiks gydytis ligoninėje.
Nebereikia ramentų
„Po kaulų lūžių ligoniai į mūsų kliniką ateina su ramentais, o išeina net lazda nesiramsčiuodami. Tokiais gydymo rezultatais džiaugiamės ir mes, ir mūsų pacientai. Pasveikęs ligonis pas mus atveda gydytis kitą ligonį. Mums tai – puikiausias liudijimas, kad mūsų specialistų pagalba buvo efektyvi, – sakė reabilitacijos klinikos direktorė M.Budnikienė. – Nors esame privati klinika, tačiau pas mus nemokamai konsultuojami ir gydomi ligoniai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu”.