Sveikatos sistemos daržą užsimojusi išravėti Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė pagaliau paskelbė išvadas. Ji nusprendė, kad korupcijos daigai Hipokrato valdose keroja dėl ydingos praktikos sveikatos politikos formavimą koncentruoti uždarame kelių asmenų rate. Tai sudaro prielaidas piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, oficialiais įgaliojimais, kelia abejones dėl sprendimų nešališkumo.
Kaip tik taip atsitiko prijungiant Kauno onkologijos ligoninę prie Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK). Sprendimai buvo priimti siaurame pareigūnų rate, jiems didelę įtaką turėjo KMUK generalinis direktorius Juozas Pundzius, tuomet užėmęs aštuonis postus. Kita nuomonė buvo užgniaužta.
Identifikavo silpnąsias vietas
Seimo Antikorupcijos komisijos sudaryta darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos sektoriuje plušėjo kelis mėnesius.
Atliktas išsamus tyrimas, surinkta daug dokumentų, apklausti specialistai, pacientai ir pareigūnai, įvertinta žiniasklaidoje skelbta informacija, išnagrinėti teisės aktai. Darbo grupės pavedimu tyrimus atlieka įvairios institucijos.
Kai kurie tyrimai (iš viso jų yra 8) dar nebaigti, korupcijos požiūriu silpniausios vietos sveikatos apsaugos sistemoje jau identifikuotos. Pagrindinis trūkumas – sveikatos sektoriuje susiformavo uždaras ratas žmonių, susijusių su Sveikatos apsaugos ministerija, nuo kurių sprendimų priklauso, kaip bus paskirstyti didžiuliai pinigai – apie 3 milijardus litų.
„Grupelė asmenų sprendžia, kiek pinigų kuriai įstaigai skirti, kokius vaistus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą ir panašiai”, – komentuoja išvadas darbo grupės vadovas parlamentaras Rimantas Dagys. Nerimą kelia tai, kad kuo toliau, tuo sunkiau tampa šią sistemą kontroliuoti.
Susidarė padėtis, kai tas pats asmuo užima keletą pareigų, kurios leidžia dalyvauti priimant sprendimus. Tai vertinama kaip galių koncentravimas vienose rankose, kai tie patys asmenys tampa ir užsakovais, ir vykdytojais.
„Tokia ydinga praktika, susiklosčiusi sveikatos apsaugos sistemoje, kelia abejones dėl sprendimų nešališkumo, skaidrumo, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, oficialiais įgaliojimais”, – sako J.Dagys.
Pasinaudojo savo įtaka
Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (VTEK) pripažino, jog KMUK generalinis direktorius J.Pundzius, siekdamas paveikti sprendimą dėl Onkologijos ligoninės prijungimo prie KMUK, pasinaudojo savo pareigomis, reikalaudamas iš mokslininkų atsisakyti nepalankios nuomonės. R.Dagio teigimu, VTEK šiuo metu atlieka dar du tyrimus, susijusius su galimai neetišku J.Pundziaus elgesiu.
Išnagrinėjusi įvairias aplinkybes darbo grupė padarė prielaidą, jog ir sprendimai, lėmę, kad Onkologijos ligoninė taptų KMUK padaliniu, buvo priimti siaurame pareigūnų rate, jiems didelę įtaką turėjo KMUK generalinis direktorius, savo rankose sutelkęs daug galių.
Ankstesni planai Onkologijos ligoninę kartu su kitomis įstaigomis integruoti į Kauno 3-iąją (dabar Apskrities) ligoninę, susiformavę apie 2001 metus, buvo pamiršti, kai KMUK atstovai oficialiuose susitikimuose ėmė atkakliai tam prieštarauti.
Vėliau šis klausimas staiga imtas svarstyti sostinėje – Seime, po to Vyriausybėje. Tada paaiškėjo tikrieji KMUK ketinimai – prisijungti Onkologijos ligoninę. Ignoruota apskrities vadovų, specialistų nuomonė.
Darbo grupės išvadose minima dar viena istorija, susijusi su KMUK. Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad 2002 m. šioje įstaigoje vykdant langų keitimo konkursą, viešuosius elektrokardiostimuliatorių bei dirbtinių širdies vožtuvų pirkimus buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai.
Nors įstatymai numato konkretiems asmenims už tai taikyti administracinio poveikio priemones, Viešųjų pirkimų tarnyba šia galimybe nepasinaudojo. Tokį tarnybos požiūrį darbo grupė įvertino kaip nepakankamus veiksmus.
Pylos gavo ir ministerija
Darbo grupė konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija netinkamai reagavo į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paskelbtus tyrimus, pagal kuriuos ji yra viena labiausiai korumpuotų tarp kitų ministerijų. Užuot sutelkusi dėmesį antikorupcinių priemonių kūrimui ir įgyvendinimui, jos vadovybė ėmė kritikuoti tyrimo metodologiją.
Prielaidas korupcijai sudaro ir tai, kad įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus procese dalyvauja tik su viena institucija susiję asmenys – ministras, ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnai. Šiame procese nesudaromos galimybės savo interesams atstovauti farmacininkams, ligoniams, gydytojams.
Pasak R.Dagio, siūloma įkurti patariamąją instituciją, tarybą, kurią sudarytų farmacijos kompanijoms, ligoniams ir gydytojams atstovaujantys asmenys lygiomis proporcijomis. Kita alternatyva – ją sudaryti iš nepriklausomų ekspertų.
Antikorupciniu požiūriu ydingu laikomas sprendimas Valstybinę ligonių kasą prijungti prie ministerijos. Kritiškai vertinama ir tai, kad nėra vieningos sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo tvarkos, dėl to metinėms sutartinėms sumoms įtaką gali daryti subjektyvūs faktoriai.
Be to, netinkamai reglamentuotas sutarčių sudarymo procesas. Tai sudaro prielaidas privilegijoms, o kartu ir korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, neskaidriems susitarimams. Stinga viešumo ir skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, viešai neskelbiama, kiek kokiai įstaigai jų tenka.
Vaistų reklamos taisyklėse nepakanka draudimų, todėl paliekamas atviras kelias farmacijos verslo atstovams skatinti vaistų skyrimą remiantis ne paciento poreikiais, o mediko asmeniniais motyvais.
Siūlys nuolatos stebėti
Išvadų paskelbimo išvakarėse Kaune išplatinti lapeliai, kuriuose R.Dagys kaltinamas trukdymu KMUK vadovui J.Pundziui sutvarkyti Kauno medicinos įstaigose klestinčią netvarką. „Vertinu tai kaip spaudimą, nes išvados nepalankios aukštiems sveikatos sistemos pareigūnams, tarp kurių yra ir J.Pundzius. Kita vertus, tai rodo, kad einame teisingu keliu”, – teigė R.Dagys.
Darbo grupė, kurios nariai, be R.Dagio, dar yra parlamentarai Bronius Bradauskas ir Valdemaras Tomaševskis, siūlys Antikorupcijos komisijai sudaryti nuolat veikiančią darbo grupę, kuri nuolatos stebėtų ir iš esmės nagrinėtų situaciją sveikatos apsaugos srityje, konkrečius faktus korupcijos požiūriu.
Šiuo metu VTEK darbo grupės prašymu tiria Kauno 2 – osios klinikinės ligoninės vadovo Tautvydo Jankausko veiksmus galimai proteguojant UAB „Struktūra” dėl ligoninės rekonstrukcijos ir remonto darbų. Kauno apskrities mokesčių inspekcija darbo grupės pavedimu atlieka T.Jankausko ir jo žmonos pajamų bei turto patikrinimą. Kauno apygardos prokuratūra dėl T.Jankausko veiklos galimai neteisėtai naudojant ligoninės rekonstrukcijai skirtas lėšas pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Darbo grupė pradėjo platų tyrimą, norėdama išsiaiškinti, ar nėra giminystės ryšių tarp asmenų, užimančių vadovaujamuosius postus sveikatos apsaugos institucijose, bei asmenų, dirbančių privačiose farmacijos įstaigose, galimą didmeninių farmacijos bendrovių protegavimą.
Svarbu, kad neliktų popieriuje
Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga darbo grupės, nagrinėjančios galimas korupcijos apraiškas sveikatos sistemoje, pastangas vadina politikavimu ir yra įsitikinęs, kad tai tik trukdo normaliai dirbti. Jis piktinasi, kad darbo grupė inicijuoja įvairius tyrimus, kuriuos atlikti paveda VTEK, kitoms institucijoms. Esą norint galima prie kiekvieno prisikabinti.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, vertindama darbo grupės nuveiktą darbą, sakė: „Ji tikrai nuoširdžiai pasidarbavo, reikia už tai padėkoti. Darbo grupės nariai analizavo konkrečią medžiagą, atliko išsamų tyrimą, tačiau svarbiausia, kad jie būtų objektyvūs”.
Detaliau komentuoti išvadų D.Mikutienė nepanoro, nes vakar dar nebuvo su jomis susipažinusi. Tačiau žadėjo, kad jos bus apsvarstytos komitete. Tada, esant reikalui, bus siūlomi įstatymų, kitų teisės aktų pakeitimai. Be to, dar reikia sulaukti nebaigtų tyrimų rezultatų.
Prezidento patarėja Raimonda Janonienė tikisi, kad darbo grupės atliktas darbas, išvados neliks tik popieriuje, o pasitarnaus keičiant įstatymus. „Reikia iš esmės keisti sveikatos sistemą. Daugelis tarnybų, pavyzdžiui, Valstybinė ligonių kasa, Medicininio audito inspekcija turėtų veikti ne po ministerijos sparneliu. Tai padėtų išvengti galių koncentravimo. Atitinkamas įstatymų pataisas galėtų inicijuoti ir Seimas. Tačiau tam reikia bendro politinio sutarimo, tai padėtų išjudinti problemas”, – sakė Prezidento patarėja.