Lietuvos nacionalinis muziejus šiandien atidaro parodą, kuria pažymimos 65-osios metinės nuo 1941 metų birželį prasidėjusių masinių Lietuvos gyventojų trėmimų į Sovietų sąjungos gilumą
1941-aisiais, nuo birželio 14 iki 22 dienos, išvežta daugiau kaip 18 tūkst. žmonių. Skaudžių lietuvių tautos praradimų negalėtų atspindėti jokia paroda. Todėl, pasak muziejaus Naujųjų laikų istorijos skyriaus vedėjos Irenos Mikuličienės, muziejus, ne sykį rengęs tremčiai skirtas ekspozicijas, šįkart pasirinko ženklų kalbą. Šie ženklai – tai politinių kalinių ir tremtinių daiktai, meno dirbinėliai, rūbai, siuvinėti laiškai, iš duonos nulipdyti rožiniai, kalinių kapus ženklinusios lentelės su numeriais.
Tai tautos tragedijos atspindžiai, bevardės kančios liudininkai, primenantys ir išlikusiuosius, ir negrįžusiuosius.
Ekspoziciją parengusios istorikė Alma Austienė ir architektė Gražina Pajarskaitė atkreipia dėmesį į ekspozicijos centre iškabintą tremties vietų žemėlapį. Jame – rytinė ir šiaurinė buvusios Sovietų sąjungos dalys. Čia gyveno ir žuvo lietuviai.
Ką byloja paprasta vilnonė, jau gerokai apdryžusi skara? Ją prieš dešimtmetį į Jakutiją nuvykusiems buvusiems tremtiniams padovanojo sena moteris. Papasakojo, kad per karą jai skarą atnešė lietuvė tremtinė ir prašė iškeisti į maistą vaikams. Jakutė nežino, ar moteris išgyveno, sakė, kad į lietuvės skarą susupdavo kiekvieną iš šešeto savo vaikelių.
Paprasti metaliniai rėmeliai, kuriuos padarė Vorkutos lagerio kaliniai, pritaikyti ne tik šeimos fotografijoms, bet buvo ir mažytė slėptuvė eilėraščiams slėpti.
Iš Šakių krašto išvežta, Kazachijos lageriuose kalėjusi Adelė Naujokaitienė ant nuplėšto paklodės kampo išsiuvinėjo savo vaikelio pėdutes ir rankeles po to, kai sūnelį atskyrė ir išvežė į tolimus vaikų namus. Siūlų prasimanė išardžiusi kojinę.
Graudu skaitant motinoms iš lagerių siųstus siuvinėtus laiškus, žiūrint į Vandos Sruogienės istorijos knygą, įlenktą į rusišką leidinį. Tėvai ir tremtyje norėjo savo vaikus mokyti Lietuvos istorijos, kad žinotų, kas esą, jei net ir nelemta grįžti.
Atskira parodos dalis skirta vadinamajai Vakarų tremčiai – išeivijai. Šių įvykių ženklai – kitose šalyse gyvenančių lietuvių dovanoti iš tėvynės išsivežti daiktai. Tarp jų – garsaus fotografo Vytauto Augustino fotoaparatas ir lagaminėlis, kuriame jis iš Lietuvos išsivežė negatyvus. Įdomi JAV ir kitose šalyse koncertavusio Alfonso Mikulskio vadovaujamo Čiurlionio ansamblio dovanų kolekcija, kurią į gimtinę parvežė muzikanto žmona ir bendražygė Ona Mikulskienė.
Parodoje prisiminiau ir dešimtį savo tremtyje praleistų metų. Gaila, kad neišsaugojau namų rakto, kurį motina atsivežė iš Lietuvos ir pakabino ant rąstų sienos. Deja, grįžus į Lietuvą nebebuvo ko atrakinti…