Turizmo sektoriui skirta Europos Sąjungos parama atgaivina šalies provinciją – steigiamos naujos darbo vietos, atsigauna su statybomis, medžio perdirbimu susijusios ūkio šakos
Vaizdingose kaimo vietovėse – daug metų nematytas augimas ir plėtra. Šiuos procesus sukėlė Europos Sąjungos parama kaimo turizmui. Kasmet duris atveria nauji poilsio ir pramogų kompleksai, sukuriamos naujos darbo vietos.
Parama turizmo verslui sukėlė grandininę reakciją – didelis pagyvėjimas medžio perdirbimo, statybos ir aptarnavimo sektoriuose. „Per pastaruosius metus įmonės pajamos išaugo ne vieną kartą. Galėtume įdarbinti dar bent 100 darbuotojų, tačiau kaime jau nebeliko darbo jėgos”, – kalbėjo Molėtų rajone įsikūrusios bendrovės „Minduvos statyba” vadovas Saulius Venclovas.
Steigiami modernūs poilsio kompleksai
Sparčiausias augimas – regionuose prie ežerų ir miškų. Labanoro nacionaliniame parke rekonstruotos kelios sodybos. Dar šiemet čia duris atvers modernūs poilsio kompleksai. Mindūnų seniūnijoje, vaizdingoje, miškų apsuptoje vietoje, artimiausiomis savaitėmis ketinama baigti tvarkyti aplinką. Prieš kelias savaites čia baigti statyti keli modernūs rąstiniai namai. Pusę lėšų projekto įgyvendinimui skyrė Europos Sąjunga. Kita dalis – banko paskola.
„Lėšas gavome labai lengvai, gerokai sunkiau, laikantis visų reikalavimų, įgyvendinti projektą”, – sakė sodybos šeimininkė Raimonda Meiduvienė.
Sodyboje ketinama įrengti ir vandens pramogas, pavėsines, pirtis, žaidimų aikšteles. „Manau, kad klientų netrūks. Nors pastaruoju metu steigiama vis daugiau didelių kompleksų, mes orientuosimės į ramų, tradicinį kaimo turizmą. Ši rinkos dalis dar nėra užpildyta”, – sakė naujos sodybos šeimininkė.
Nors iki šiol sodyboje nebuvo apsistojęs nė vienas klientas, manoma, kad jų neturėtų trūkti – bent savaitgaliais sodybos užpildomos kone 100 procentų.
Augimą lėtina darbininkų trūkumas
Minėtą kompleksą statė Molėtų rajone veikianti bendrovė „Minduvos statyba”. Jos vadovas S.Venclovas sako, kad pastaruoju metu užsakymų padaugėjo keliasdešimt procentų. „Augimą labiausiai sieju su ES pinigais, skirtais kaimo turizmo sektoriui. Užsiimame statybų verslu, todėl tai mums labai svarbu”, – sakė bendrovės vadovas.
Be to, kaime pradedama vertinti kokybė. Anot verslininko, anksčiau labiau rūpėjo kaina, tuo tarpu dabar didesnis dėmesys skiriamas statybinių medžiagų ir darbų kokybei. „Tai gerai nuteikiantis požymis – į kaimą ateina europinis požiūris, keičiasi žmonių mentalitetas”, – pastebėjo S.Venclovas.
Didžiausia problema – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. „Žmonių nebėra. Neįmanoma kurti naujų darbo vietų, trūksta kvalifikuotos jėgos. Galėtume apmokyti darbininkus, tačiau dar neišvykę į užsienį ar tiesiog neturintys darbo apskritai nebenori dirbti”, – pastebėjo verslininkas.
Darbuotojų trūksta ne tik statybų, medžio apdirbimo, bet ir aptarnavimo sektoriuje. R.Meiduvienė nerimauja, kas aptarnaus tuoj duris atversiančio kaimo turizmo komplekso klientus. „Gal valytojų dar sugebėsime surasti, bet virėjų, administratorių – vargu”, – pripažįsta verslininkė. Rytų Lietuvoje vis garsiau kalbama apie galimybę darbininkus samdyti iš Baltarusijos, Ukrainos, kitų Rytų Europos šalių.
Kauno rajone didėja konkurencija
Kaimo turizmo plėtra jaučiama ir Kauno apskrities rajonuose. Kai kurių čia įsikūrusių Kaimo turizmo sodybų šeimininkai pasinaudojo galimybe prašyti ES paramos. Už gautus pinigus iškilo nauji pastatai, sporto aikštynai, pirtys, kiti turizmo ir poilsio objektai.
Vedžiodama po erdvią savo sodybą Roma Zalensienė rodo, kaip ES parama padėjo išplėsti jos verslą. „Pradedame gauti realios naudos – daugėja klientų, jie čia randa naujų paslaugų”, – sakė sodybos šeimininkė, ir toliau galvojanti apie sodybos plėtrą, tačiau tik po kelerių metų – turi atsipirkti pastaruoju metu investuotos lėšos. „Pusę lėšų skolinomės iš banko, todėl pirmiausiai reikia jas grąžinti”, – sakė verslininkė. Ji pastebi dar vieną naują tendenciją – didėja konkurencija, todėl kaimo turizmo sodybų šeimininkai arba priversti gerinti paslaugų kokybę, arba mažinti kainas. „Kauno apskrityje – mažai ežerų, nėra palanki vieta kaimo turizmo verslui. Kituose regionuose plėtra gerokai spartesnė”, – pastebėjo R.Zalensienė. Vis dėlto ji pripažįsta, kad auganti konkurencija verčia imtis naujų verslo populiarinimo bei vystymo strategijų.
Be to, kaimo turizmo plėtra verčia pasitempti ir paprastų sodybų šeimininkus. Anot R.Zalensienės, kaimo žmonės stengiasi neatsilikti – kiek išgalėdami tvarko, renovuoja savo sodybas.
Įteisinimą stabdo biurokratinės kliūtys
Nepaisant teigiamų pokyčių, kai kurie poilsiautojai užsimena, kad ne visų sodybų siūlomos paslaugos atitinka informaciją reklaminiuose leidiniuose. Dažnai kaimo turizmo sodybose nerandama daugybės paslaugų, kurios žadamos siekiant prisivilioti klientą. Esą poilsiautojai dažniausiai klaidinami nelegalių kaimo turizmo sodybų savininkų.
Nelegaliai įsteigtos kaimo turizmo sodybos užima 10-15 proc. rinkos. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) duomenimis, tokių sodybų, neturinčių leidimų ir niekur neregistruotų, gali būti šimtai.
„Norime, kad poilsiautojai važiuotų tik į tvarkingas sodybas ir patirtų tik malonias emocijas. Nelegalūs verslininkai nepateks į mūsų reklaminius katalogus, negalės dalyvauti mokymuose”, – tvirtino LKTA prezidentė Regina Sirusienė.
Žmogus, norėdamas pradėti kaimo turizmo verslą, turi užsiregistruoti vietos Savivaldybėje, pateikti pažymas, kad jo patalpos atitinka sanitarijos ir higienos normas, ir tik tada jis gaus pažymėjimą bei galės įsigyti verslo liudijimą. Teigiama, jog dalis verslininkų dirba nelegaliai, nes nesugeba įveikti biurokratinių barjerų – norint gauti verslo liudijimą, sodybą turi patikrinti 9 ar 10 įstaigų.
Tampa kultūros centrais
Sparti kaimo turizmo sektoriaus plėtra didina ir kai kurių paslaugų kainas. Apgyvendinimas šiemet pabrango beveik penktadaliu, taip pat kyla maitinimo bei pramogų kainos. „Neturime kitos išeities. Lietuvoje daug kas brangsta, todėl ir mes keliame paslaugų kainas”, – sakė R.Zalensienė.
Pripažįstama, kad be ES paramos kaimo turizmo sektoriaus plėtra nebūtų tokia sparti. Vien Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nariai (vienija virš 970 narių) sulaukė 27,8 mln. litų Europos Sąjungos paramos, šiemet svarstymui pateikė dar 28 maždaug 20 mln. litų vertės kaimo turizmo plėtros projektus.
„Šiemet mūsų tikslas – ne pritraukti daugiau lankytojų, bet gerinti paslaugų kokybę, nes sodybos, ypač savaitgaliais, dažniausiai būna pilnos”, – sakė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė R.Sirusienė.
Asociacija taip pat ketina skatinti lankytojus kaimo sodybas rinktis ne tik savaitgalio poilsiui, bet ir kitomis savaitės dienomis.
Kol kas nepateikiama tikslių duomenų, kiek naujų kompleksų lankytojus priims šiais metais. „Statoma keliasdešimt sodybų. Šiemet ar kitąmet jos turėtų būti baigtos”, – sakė R.Sirusienė.
Jos nuomone, ne tiesioginės išmokos ūkininkams, bet parama kaimo turizmo sektoriui labiausiai atgaivina provinciją. „Kaimo turizmo sodybos net tampa savotiškais kultūros centrais, kuriuose vyksta vakaronės, kiti renginiai. Sodybose verda aktyvus gyvenimas”, – įsitikinusi LKTA prezidentė.
Siūloma plėsti paramos pobūdį
Per septynerius metus – 2007-2013-iaisiais – Lietuva gaus 20,62 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos. Dalis šių lėšų bus skirta ir kaimo turizmo plėtrai.
„Esant tokiai didelei paramai, didėja ir rizika prarasti dalį lėšų, todėl, norint ją minimizuoti, norėjome turėti mažiau programų. Mūsų noras, kad požiūris į projektus ir paramos jiems skyrimą būtų platesnis – pavyzdžiui, jeigu parama skiriama kaimo turizmui, o iki tos vietos nėra kelio, tai ES lėšomis galima būtų finansuoti ir jo tiesimą”, – kalbėjo Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas.
Pagrindiniai skyrimo principai, anot jo, išliks tie patys. „Turime išmokėti lėšas ir greitai, ir efektyviai, ir teisingai”, – teigė Finansų ministerijos sekretorius.
Tuo tarpu Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė įsitikinusi, kad derėtų tobulinti ES lėšų skyrimo tvarką. „Parama turėtų būti skiriama ne viešbučių statybai, o nacionalinės sodybos formavimui. Aišku, už ES lėšas būtų galima atgaivinti dvarus, palivarkus. Viešbučiai, manau, turėtų būti remiami ne pagal kaimo plėtros programas”, – įsitikinusi R.Sirusienė. ES lėšų skirstymo skaidrumas ir šioje srityje daug kam kelia abejonių. „Bent jau iki šiol tarp eilučių buvo galima sugalvoti ką tik nori. Pavyzdžiui, prisidengus kaimo turizmo plėtra, finansuoti įvairių pramogų rengimą, už gautas lėšas pirkti lėktuvus ir pan. Labai protestavau prieš tai, tačiau taisyklės to nedraudė”, – pastebėjo R.Sirusienė. Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai informavo, kad dėl skaidrumo abejonių neturėtų kilti. Anot jų, struktūrinė parama pasižymi tuo, kad yra kompensuojamojo pobūdžio – iš pradžių investuojamos savo lėšos, o vėliau išlaidos kompensuojamos paramos pinigais, jei laikomasi visų nustatytų reikalavimų.