Prieš dvejus metus aviakatastrofoje vyro Rolando Žiaugrės netekusi panevėžietė Jūratė Žiaugrienė tikisi iš viešosios įstaigos Vytauto Lapėno skraidymo mokyklos prisiteisti 300 tūkstančių litų neturtinės žalos.
Ar moters siekiams lemta išsipildyti, paaiškės artimiausiu metu. 33 metų J.Žiaugrienės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėja Panevėžio apygardos teismas.
Po 150 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti panevėžietė prašo teismo priteisti jai ir mažametei dukrai už tėvo bei vyro netekimą. Visa ieškinio suma – 300 tūkstančių litų.
Byla iš taško dar nepajudėjo
Moteris nurodė, kad šeima liko be maitintojo. Vyro ir tėvo netektis sukėlė didžiulį dvasinį sukrėtimą, ir tai iš esmės pakeitė gyvenimo būdą.
J.Žiaugrienės nuomone, atsakovas – viešoji įstaiga Vytauto Lapėno skraidymo mokykla turi atlyginti šeimai padarytą moralinę žalą.
Į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu J.Žiaugrienė kreipėsi praėjusių metų rudenį.
Įvyko keli parengiamieji posėdžiai, tačiau iki ieškinio nagrinėjimo iš esmės taip ir nebuvo prieita.
Dar bandys tartis taikiai
Ieškovės J.Žiaugrienės interesus ginantis advokatas Algimantas Kolpertas praėjusią savaitę įvykusiame teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, todėl moteris prašė iš esmės bylos nenagrinėti ir posėdį atidėti.
Per parengiamąjį posėdį teismui paklausus, ar šalys bandė taikiai susitarti, J.Žiaugrienė atsakė: „Sutikčiau tartis dėl taikos, jei kas nors kreiptųsi”.
Šioje civilinėje byloje atsakovu pripažintai viešajai įstaigai Vytauto Lapėno skraidymo mokyklai atstovavęs advokatas Sergejus Novikovas sakė, kad turi visus įgaliojimus tartis.
„Bandėme susisiekti su ieškovės advokatu, bet nepavyko”, – ketvirtadienį parengiamajame posėdyje aiškino advokatas S.Novikovas.
Atsiradus galimybei šią bylą baigti taikos sutartimi, teismas leido abiem šalims trumpai tarpusavyje pasitarti.
Tam neprieštaravo trečiuoju asmeniu pripažintos bendrovės „BTA Draudimas” atstovas Tadeušas Podvorski.
Kol kas nesutaria dėl sumos
Teismui padarius pertrauką, J.Žiaugrienė išėjo iš posėdžių salės kartu su atsakovo atstovu S.Novikovu.
Po gero pusvalandžio jiems sugrįžus atgal, posėdis buvo tęsiamas toliau.
Šalys kol kas nenoriai kalbėjo, ką pavyko neilgo pokalbio metu aptarti. S.Novikovas prašė teismo leisti dar savaitę pasitarti.
„Priėjome prie nuomonės, jog reikia, kad tolimesnėse derybose dalyvautų ieškovės advokatas”, – kalbėjo jis.
Teismo paklausta, ar derybos vyksta dėl sumos, J.Žiaugrienė atsakė teigiamai.
Teismas sutiko padaryti pertrauką. Paskirtas kitas parengiamasis posėdis, kad abi šalys turėtų užtektinai laiko aptarti taikos sąlygas ir parengti taikos sutartį.
Jei pavyks susitarti, taikos sutarties sąlygas ieškovė ir atsakovas patvirtins savo parašais ir pateiks ją kitame parengiamajame posėdyje teismui.
Patvirtinus taikos sutartį, teismas gali bylą nutraukti.
Žuvo du žmonės
Dviejų žmonių gyvybes nusinešęs vienmotorio sportinio lėktuvo Su-29 skrydis įvyko 2004-ųjų balandžio 19 dieną prie Kauno esančiame Aleksoto aerodrome.
Dviviečiu lėktuvu skrido R.Žiaugrė ir Vytauto Lapėno skraidymo mokyklos, esančios Panevėžio rajone, direktorius Darius Išganaitis.
Modernus dvivietis vienmotoris sportinis lėktuvas Su-29, kuriuo skrido pilotai, tądien po pietų pakilo iš Įstros aerodromo, kuriame yra ir V.Lapėno skraidymo mokykla.
Lėktuvas trumpam nusileido šalia Kauno esančiame aerodrome, po to pakilo skristi atgal į Panevėžį.
Per įvykusią katastrofą nuo dauginių sužalojimų žuvo šios mokyklos aviatechnikas R.Žiaugrė, o kartu skridęs profesionalus lakūnas, Europos akrobatinio skraidymo vicečempionas D.Išganaitis dėl įvairių kūno sužalojimų buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Tačiau ir jo gyvybės medikams išgelbėti nepavyko.
Dėl aviakatastrofos Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau byla buvo nutraukta.
R.Žiaugrės mirtis pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe.
Lakūnas elgėsi neatsargiai
Lėktuvo avarija įvyko atliekant akrobatinę figūrą vadinamąjį normalų suktuką.
Pagal orlaivio avarijos tyrimo galutinės ataskaitos duomenis pastebima, kad tokios akrobatinės figūros turi būti atliekamos didesniame aukštyje nei buvo nustatyta orlaivio avarijos tyrimo metu.
Į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo besikreipusi J.Žiaugrienė nurodė, jog šis faktas, kad lėktuvas skrido žemame aukštyje, kelis kartus buvo paminėtas galutinėje ataskaitoje.
Anot panevėžietės, akivaizdu, kad D.Išganaitis buvo nepakankamai atsargus ir nerūpestingas, nes akrobatines figūras atliko esant keleiviui lėktuve.
J.Žiaugrienės manymu, nebuvo elgtasi pakankamai atsargiai ir dėmesingai. „Didesnis rūpestingumas, atidumas bei pakankamas profesinės pareigos atlikimas būtų padėjęs išvengti nelaimės arba bent jau tokių skaudžių pasekmių”, – nurodoma ieškinyje.