Japonai pristatė mažos klasės vienatūrį, skirtą aktyvaus vairavimo gerbėjams
Lietuvos automobilininkams neseniai suteikta dar viena proga įvertinti, kaip pastaraisiais metais mažus ekonominius stebuklus kuriančiai Japonijos kompanijai „Nissan” sekasi įgyvendinti grandiozinius modelių gamos atnaujinimo planus. Paskelbę preliminarias 28 automobilinių prezentacijų datas, „Nissan” atstovai mūsų rinkai pristatė vieną iš 10 visiškai naujų keturračių – mažos klasės vienatūrį „Note”.
Nišų paieškos
Jei apie „Nissan Note” gimimą sklandantys gandai nėra laužti iš piršto – šis automobiliukas yra vienas nedaugelio, kurtas pagal „vardinį” vieno žmogaus užsakymą. Esą vienas jaunas „Nissan” dizaineris, propagavęs stilingą gyvenimo būdą ir aktyvų vairavimo stilių, susidūrė su automobilio keitimo „problema” po to, kai susituokė ir tapo tėvu. Persėsti į tradicinį šeimyninį vienatūrį jis esą nenorėjęs, todėl, sukant galvą kaip įtikti tokio tipo vairuotojams, ir buvo sukurtas „Note”.
Legenda jautri, bet akivaizdu, kad šiek tiek pagražinta. Analogišką modelį „Jazz” dar 2002-aisiais pristatė „Honda”, o po metų į besiformuojantį naują rinkos segmentą savo indėlį įdėjo „Opel” konstruktoriai, pasiūlę simpatišką mažą vienatūrį „Meriva”. „Nissan Note” dėl pirkėjų simpatijų greičiausiai teks grumtis būtent su šiais varžovais. Ir ne šiaip konkuruoti, o įrodinėti savo pranašumus išties lygiaverčių varžovų simultane. Džiaugtis japonai gali nebent tuo, kad jų pasiūlytas automobiliukas neabejotinai „perspjauna” kitus šio segmento automobilius vykusiu išorės dizainu ir maloniai stebinančia vidaus erdve.
Priekinius žibintus pasiskolinęs iš „Micra”, radiatoriaus groteles iš visureigio „Murano”, pasipuošęs itin simpatiškai atrodančiais bumerango formos galiniais žibintais, „Note” verčia atsisukti praeivius gatvėje ir nukelti kepurę prieš „Nissan” dizainerius. Malonūs įspūdžiai dar labiau sustiprėja šiuo automobiliu pradėjus ruoštis į šeimyninę savaitgalio išvyką. 16 centimetrų intervalu judanti galinių sėdynių eilė leidžia optimaliai padalinti erdvę kroviniams ir keleiviams. Minimalų 280 litrų bagažinės tūrį išėmus dvigubą bagažinės dugną ir paslinkus sėdynes galima padidinti iki 437 litrų, o paguldžius sėdynių nugarėles – iki 1332 litrų.
Pliusai ir minusai
Dėmesį patraukia ir tai, kad dėl žemų slenksčių, plačių durų arkų bei didelio jų atidarymo kampo, į „Note” patogu įlipti ir iš jo išlipti. Erdvės įspūdį sustiprina beveik vertikalūs statramsčiai, aukšta ir tiesi stogo linija bei speciali niša gale sėdinčiųjų kojoms. Tiesa, pačios sėdynės nėra itin ergonomiškos. Juosmens srityje jaučiamas „firminio” skersinio, kuris montuojamas berods į visų „Nissan” modelių sėdynes, spaudimas, kurio nepastebėti pradedi tik sukoręs ilgoką kelią.
Į „Nissan Note” trūkumų sąrašą reikėtų įtraukti dar porą dalykų, susijusių su automobiliuko važiavimo savybėmis. Nors jis tikrai gerai valdomas (tuo „Note” labai primena naująjį „Renault Clio”), elgesys posūkiuose nesunkiai prognozuojamas ir kontroliuojamas, pakaba dirba kietai ir triukšmingai.
Važiuojant asfalto lopais nusėtomis gatvėmis salone nuolat girdisi važiuoklės dunksėjimas.
Išsukus į greitkelį ir įsibėgėjus iki maksimalaus leistino greičio šį triukšmą keičia gana stiprus aerodinaminis šniokštimas, „praturtintas” aukštų variklio tonų.
Dar vienas dalykas, už kurį „Note” konstruktoriai nusipelno kritikos – sąlyginai didelis automobilio jautrumas į šoninio vėjo gūsius. Prasilenkiant su vilkiku ar autobusu automobiliuko reakcija priminė mažo burlaivio elgesį atviroje audringoje jūroje. Ramiomis sąlygomis „Note” stabilumas ir važiavimo krypties laikymas pagirtinas.
Apskritai, naujojo „Nissan” keturračio privalumų sąrašas gerokai ilgesnis. 1,6 litro darbo tūrio, 110 AG pajėgumo varikliukas (mūsų rinkoje dar siūlomas modelis su 1,4 l tūrio, 88 AG motoras) džiugino savo gyvybingumu ir greitomis reakcijomis į kiekvieną akseleratoriaus spustelėjimą. 100 km/val. greitį „Note” pasiekia per 10,7 sekundės, o vidutinės degalų sąnaudos su šiuo agregatu siekia 6,6 litro.
Variklių gamą japonai artimiausiu metu žada papildyti ir 1,5 l turbodyzeline jėgaine, kurios jau yra montuojamos į kai kuriuos „Renault” modelius. Tai važiavimui neabejotinai suteiks daugiau malonių atspalvių.
Orientacija – jaunos šeimos
Kaip seksis „Nissan Note” grumtis su artimiausiais varžovais mažų vienatūrių segmente, kol kas galima tik spėlioti.
Įvertinus jo funkcionalumą, „protingą” kainą (modelis su silpnesniuoju benzininiu varikliu kainuoja apie 40 tūkst. litų) ir iš tiesų simpatišką išvaizdą, galima spėti, kad besidominčių šiuo debiutantu bus tikrai ne mažiau nei nusižiūrėjusių analogus iš „Opel” ar „Honda” automobilių šeimų. Kita vertus, šio segmento automobiliai Lietuvoje sulaukia gerokai mažiau dėmesio nei kompaktinės klasės mašinos.
„Nissan” markės mašinomis prekiaujančio „Fakto autocentro” vadybininkai viliasi, jog tarp „Note” pirkėjų daugiausia bus jaunos šeimos, kurių poreikius toks automobilis gali patenkinti su kaupu. Be to, lengvas valdymas, geras manevringumas bei stilinga išvaizda turėtų pelnyti „Note” vairuojančių moterų simpatijas.