„Liveta, tu didvyrė”, – angliškai parašyta vaikiškame piešinyje, kuris kabo Dublino Dievo Motinos ligoninės palatoje. Čia guli 11 metų Liveta Vanagaitė.
Airijos gydytojai jau pusę metų kovoja dėl šios lietuvaitės gyvybės.
Mergaitė užsidegė Airijoje, Roskrėjos miestelyje nuomojamuose namuose prie židinio nuo degaus skysčio ir nudegė daugiau nei pusę kūno.
Mergaitę lankantis Lietuvių katalikų misijos Airijoje kapelionas Egidijus Arnašius matė savo akimis, kad Livetos, jos motinos laikysena kelia airių nuostabą ir pasididžiavimą. Vienuolikmetė kasdien kenčia dideles dvasios ir kūno kančias, bet nepasiduoda.
Nesvarstė, ar vežtis dukterį
Nuo dukters lovos nesitraukianti 33 metų Renata Vanagienė dieną naktį svarsto, ar būtų dukteriai atsitikusi tokia šiurpi nelaimė, jei ji būtų likusi Lietuvoje.
Kai kretingiškių Vanagų šeima prieš metus susiruošė į Airiją, jie nė sekundės nesvarstė, ar imti kartu vienturtę Livetą. Motina pareiškė be jos neišgyvensianti nė dienos.
Tačiau dabar kiekviena diena – tai košmaras, stengiantis atrodyti stipriai prieš baisias kančias išgyvenančią dukterį.
Nesibaigiančios operacijos
Mergaitė nudegė 55 proc. kūno. Visiškai sudegė ausys, gydytojai vis operuoja kojas, kur kūnas išdegė iki kaulų. Medikai viliasi, jog jų nereikės amputuoti.
Po daugybės operacijų ligonė jau pradėjo valdyti rankas. Liveta guli gipso įtvare, nes smarkiai nudegė pilvas. Vis bandoma persodinti odą ant kaktos.
Gydytojai tikisi, kad mergaitės širdis išlaikys nesibaigiančias operacijas, ir net nespėlioja, kiek dar jų prireiks.
Būtiniausioms nudegusios mergaitės išlaidoms šiuo metu skelbiamos rinkliavos per lietuviškas mišias Šv.Andriejaus bažnyčioje, pinigų atneša ir pavieniai lietuviai emigrantai.
Išginė būsto paskola
Vanagų šeima buvo priversta emigruoti iš Lietuvos, nes nebeišgalėjo mokėti paskolos už statomą namą Tūbausių kaime prie Kretingos. Abu sutuoktiniai dirbo kepykloje ir jų atlyginimų užteko tik sumokėti bankui, iš likusių pinigų neišgyveno. Labiausiai jie graužėsi, kad negalėjo tinkamai pasirūpinti gerai besimokančia Liveta.
Airijoje lietuvių šeima draugų padedama įsikūrė Roskrėjos miestelyje, kurį R.Vanagienė lygina su Salantais.
34 metų Lietuvos latvis Viktoras Vanagas iškart gavo darbo Koloraino lentpjūvėje, kur jau dirbo 10 lietuvių. Atlyginimo pakako ne tik atsiskaitinėti su Lietuvos banku, bet ir nuomotis nedidelį trijų miegamųjų namelį, nes vieną kambarį pavyko perleisti brolio šeimai.
R.Vanagienė ruošėsi po namus, gamino valgyti ir net susikasė kelias daržo lysves, kur augino būtiniausias daržoves, net Airijoje beveik nežinomus krapus.
Šeima stengėsi valgyti jiems įprastus produktus, kurių įsigydavo netoliese esančioje lietuviškoje parduotuvėje „Šilas”.
Tapo ir šeimos vertėja
Iki lemtingosios nelaimės Liveta lankė penktą klasę vietos mokykloje. Iš pradžių jai nepatiko Airijoje, nes nemokėjo anglų kalbos.
Rudenį ji jau gerai kalbėjo angliškai, turėjo dvi drauges aires ir padėdavo motinai susišnekėti su valdininkais, kai ji pildydavo darbo anketas. Vanagai kalbėti angliškai taip ir neišmoko.
Livetai sekėsi matematika. Be to, mergaitė mėgo dainuoti ir šokti, lankė baseiną, važinėjosi dviračiu.
Vanagai svarstė, kad grįš į Lietuvą, kai jų duktė baigs Airijos mokyklą – po septynerių metų.
V.Vanagas dirbo po 14 valandų per parą ir šeima net pradėjo taupyti. Mesdami po eurą į mineralinio vandens butelį, jie tikėjosi ilgainiui nupirkti Livetai kompiuterį. Monetų jau pririnko daugiau nei pusę butelio.
Pūtė liepsnelę ant butelio
Praėjusių metų gruodžio 14 d. Liveta turėjo eiti į mokyklą, tačiau motina neleido.
Tądien R.Vanagienė puošė namus Kalėdoms. Ji užkūrė židinį ir nuėjo į virtuvę ruošti maisto.
Sugrįžusi į kambarį išgirdo klykiant: „Mama!”
„Atsisuku ir matau – mano Livetukas visa liepsnoja. Visas kūnelis! Greitai puoliau gesinti vandeniu. Sutrikau, nežinojau, kaip elgtis”, – prisiminė motina. Vėliau gydytojai aiškino, jog gesinant vandeniu nudegė labai daug kūno.
Atgavusi sąmonę duktė papasakojo, kad nepaisė motinos draudimo imti į rankas butelio su skysčiu židinio malkoms uždegti.
Išvydusi ant atkimšto butelio liepsnelę, ji ją papūtė ir akimirksniu visa paskendo liepsnose. Matyt, degaus skysčio garai susijungė su židinio liepsna.
Medikai neteikė jokių vilčių
Livetai užsiliepsnojus, atbėgo 17 metų kaimynė, kuri moka angliškai. Ji iškvietė greitosios pagalbos automobilį, kuris nugabeno Livetą į vietos ligoninę.
Tą pačią dieną ji buvo nuvežta į Dubliną.
Dubline medikai Livetą ilgai tyrė, po to keturias valandas iki paryčių operavo, gelbėdami galūnes nuo amputavimo. Airių medikai neteikė jokių vilčių, kad mergaitė gyvens.
Dienoraštyje – skaudūs įrašai
Motina kasdien užrašinėja dukters gyvenimo ligoninėje įvykius. Kone kas antrą dieną – operacijos. Mėnuo reanimacijos skyriuje.
„Tikiu, kad ji išgyvens ir vaikščios. Kada nors gyvenime jai parodysiu, kaip aprašiau visas skaudžiausias dienas”, – kalbėjo lietuvė „Lietuvos rytui”.
R.Vanagienė prašė medikų persodinti dukteriai jos odą, bet jie per vertėjus paaiškino, kad mergaitei sveikti labiausiai reikalinga motina.
Liveta nebuvo komos būsenos, tačiau greta savęs regėdavo žmones, kurių palatoje nebuvo ir negalėjo būti. Sugrįžus sąmonei mergaitė motinai pasakodavo, kas regėjimuose ją vėl buvo aplankęs. Ji išvysdavo suaugusius ir vaikus, gimines ir pažįstamus.
Pradėjo valdyti kompiuterį
Neseniai R.Vanagienės dienoraštyje pagaliau atsirado ir džiugus įrašas – Livetai leista lankytis ligoninės mokykloje.
Mergaitę kartais vežimėliu veža į klasę, kur ji gali vieną valandą mokytis prie kompiuterio. Liveta džiaugiasi, jog ką tik pradėjusi valdyti rankas gali spaudyti kompiuterio klaviatūrą.
Gyvena dukters palatoje
R.Vanagienė dieną naktį leidžia šalia Livetos jos palatoje. Čia pastatyta sudedamoji lova.
Moteris atsisakė ligoninės jai pasiūlyto kambario, nes vis tiek juo nesinaudoja. Be to, už jį reikėjo mokėti 7 eurus per parą.
Visus reikalingus vaistus parūpina ligoninė. Nuo vasario pradžios R.Vanagienė pradėjo nemokamai gauti ligoninės maistą.
„Galbūt jie dar ką nors nori pasiūlyti, bet aš nemoku bendrauti”, – guodėsi motina.
Už gydymą sumokės draudimas
Livetos tėvas gali atvykti aplankyti dukters į Dubliną tik savaitgaliais. Jis dirba 120 kilometrų nuo Airijos sostinės. Vyras turi airišką socialinio draudimo pažymėjimą, todėl už Livetos gydymą greičiausiai nereikės mokėti.
R.Vanagienė vengė klausti gydytojų, kiek teks sumokėti už dukters gydymą.
Ligoninės administracija ją patikino daranti viską, kad reikėtų mokėti kuo mažiau.