Vakar Seime tikslinant šių metų šalies biudžetą, įvyko neįtikėtinas dalykas. Tokio šalyje neatmena ir seni parlamentarai.
Iš Panevėžio apskrities pinigų dalies, skirtos žemės reformai vykdyti, buvo atrėžta 300 tūkstančių litų. Tai buvo padaryta pačios Panevėžio apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės prašymu.
Paprastai politikai dėl kiekvieno lito kaunasi kaip vilkai. Todėl panevėžiečiai seimūnai, išgirdę, kad pati apskrities vadovė savo noru perleido pinigus Šiauliams, liko lyg stabo ištikti.
G.Šileikis pralaimėjo
Balsuojant žemės reformos pinigų klausimu buvo pranešta, kad mažinamos lėšos Panevėžio apskričiai. Tai papiktino panevėžietį Gintarą Šileikį – jis pasiūlė palikti taip, kaip buvę, Panevėžio krašto naudai.
G.Šileikis patyrė fiasko. Už jo siūlymą balsavo tik 27 seimūnai. Už parengtąjį iš anksto – 53 parlamentarai.
Tad galutinis rezultatas – Panevėžio apskritis gavo 300 tūkstančių litų mažiau, negu buvo galima realiai gauti.
Ši suma papildomai buvo pridėta pinigų prašančiai Šiaulių apskričiai.
Ištiesė netikėtą raštą
Į neviltį dėl pralaimėjimo puolusį Seimo narį priėjęs bandė paguosti Darbo partijos atstovas Jonas Jagminas.
Jis patarė pernelyg nesielvartauti ir nesureikšminti reikalo.
Tai taręs J.Jagminas ištiesė G.Šileikiui raštą, kurį buvo pasirašiusi G.Umbrasienė.
Panevėžio apskrities administracijos rašte „Dėl žemės reformos darbų vykdymo” Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo prašoma tarpininkauti perskirstant žemės reformai skirtas valstybės biudžeto lėšas tarp apskričių viršininkų administracijų.
„Panevėžio apskričiai skirtas žemės reformos lėšas prašome sumažinti 300 tūkst. litų”, – rašoma rašte.
Nėra galimybių panaudoti pinigus
Tame pačiame rašte G.Umbrasienė aiškino, kad lėšų atsisakoma todėl, jog nėra galimybių jų panaudoti.
„Baigiamajame žemės reformos darbų etape yra sprendžiami sudėtingiausi nuosavybės teisės atkūrimo atvejai, reikalaujantys didesnių darbo ir laiko sąnaudų. Ypač daug laiko reikia sugaišti tvarkant asmeniniam ūkio naudojimui skirtą žemę. Šių metų pradžioje daug matininkų sirgo, be to, keli matininkai išėjo iš darbo, o naujų darbuotojų rangovai nerado.
Įvertinę iki birželio 1 dienos atliktus žemės reformos darbus ir rangovų pajėgumus, manome, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija nepajėgs atlikti žemės reformos darbų už 300 tūkst. litų”, – rašoma apskrities viršininkės rašte.
Taip pat jame informuojama, kad iki birželio 1 dienos Panevėžio apskritis atliko darbų už 1 milijoną 315 tūkst. litų – tai sudaro 33 procentus nuo apskričiai žemės reformos darbams skirto finansavimo.
Šiauliečių raštas kitoks
Tuo tarpu Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius savo analogiškame rašte tai pačiai tarnybai rašo pageidaujantis papildomai apskričiai gauti beveik 300 tūkst. litų.
Susidarius tokiai situacijai, Žemės ūkio ministerijai sukti galvos dėl lėšų nebereikėjo. Ji lengva ranka vienos apskrities atsisakytas lėšas Seimui parengtame projekte perdavė kitai apskričiai.
Kadangi buvo ir aiškinamieji raštai, dauguma Seimo narių balsavo už pirmąjį parengtą projektą.
Gaili išvargintų žmonių
Vakar apie pietus, kai Aukštaitijos sostinę jau buvo pasiekusios žinios iš Seimo, visas Panevėžys tiesiog ūžė.
Panevėžio savivaldybės valdininkai griebėsi už galvų ir tikino, kad taip negali net būti.
Seimo narys G.Šileikis sakė esąs labai sukrėstas, o visi kiti Panevėžio krašto seimūnai – tiesiog išsižioję.
„Nors aš likau kvailio vietoje, tačiau svarbiausia – liko apvilti gyventojai”, – aiškino seimūnas.
G.Šileikis sakė, jog toks apskrities viršininkės žingsnis yra nepateisinamas. Visoje šalyje žemės reforma yra įstrigusi, išvarginti neišsprendžiamų problemų žmonės tiesiog ūžia, o čia štai dedasi tokie dalykai.
„Dėl kiekvieno lito Seime grumiamasi taip, kad net kraupu, o čia savo noru atiduoda kitiems”, – stebėjosi liberalcentristas.
Pakenks ir miesto statusui
Beveik tokiais pat žodžiais G.Šileikui pritarė ir konservatorius Julius Dautartas. Jis teigė, kad neprisimena tokio atvejo šios kadencijos Seime, kad kas būtų savanoriškai atsisakęs pinigų.
„Precedentas labai pavojingas. Juk mes su Šiauliais kovojame dėl metropolio statuso, ir kiekvienas centas čia yra labai svarbus”, – sakė J.Dautartas.
Seimo narys teigė, kad G.Umbrasienė turėjusi pranešti apie tokią nuostatą parlamentarams ir tuomet visi bendrai būtų taręsi, kaip tą reikalą išspręsti.
Norėjo atsisakyti daugiau
G.Umbrasienė „Panevėžio rytą” vakar tikino, kad tai, kas padaryta – normalus ūkinis procesas, koks vyksta kasmet.
Kadangi Panevėžio apskrityje žemės reformos darbai yra likę labai smulkūs, tačiau ilgai besitęsiantys, jų įkainiai maži, o matininkų baisiai trūksta, todėl ir atsisakyta pinigų.
Be to, ketinta atsisakyti net pusės milijono litų, tačiau rangovus pavykę įtikinti, jog nors 200 tūkst. litų privaloma „įsisavinti”.
G.Umbrasienė sakė, kad Panevėžio apskritis, atsisakiusi kažkiek pinigų, tikrai nenukentės ir pagal žemės reformos vykdymą liks ne žemesnėje vietoje, negu dabar yra. Po mažų Marijampolės ir Telšių apskričių, kuriose darbai ne taip sudėtingi, mūsų apskritis užima trečiąją vietą.
Vis tiek pirmauja
Pašnekovė teigė, kad jos vadovaujama apskritis gerokai lenkia kaimynę Šiaulių apskritį ir pagal žemės nuosavybės teisių atkūrimą, ir pagal padarytus kitus darbus. Šiemet Panevėžio apskritis turėtų nuveikti darbų už 4,5 mln. litų, o Šiauliai – tik apie 4 mln. litų.
Viršininkė manė, kad laikyti suspaudus pinigus rankoje, kai kitiems jų labai reikia, būtų labai negražu, todėl tegul juos gauna kaimynai šiauliečiai.
„Mes labai vertiname politikų susirūpinimą, tačiau norime dar kartą patikinti, kad taip būna kasmet – taisomi planai, tačiau tik šiemet tai pastebėta”, – sakė G.Umbrasienė ir pridėjo, jog dėl sumažintų pinigų reforma tikrai lėčiau nei gali nevyks, o visas procesas bus baigtas, kaip ir numatyta, 2007 metų pabaigoje.
Mąstė kaip ekonomistė
Paklausta, ar nebijo paprastų apskrities gyventojų, kurie ir taip jau lieja apmaudą dėl užsitęsusių biurokratinių reformos vilkinimų, rūstybės, G.Umbrasienė atsakė, jog taip, žinoma, bijo. Tačiau ji pasistengsianti žmonėms paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.
„Pasiklauskite ir išgirsite, kaip rangovai keikia apskrities administraciją, kuri juos kankina vis spausdama dėl darbų, matininkų rengimo”, – ragino viršininkė.
Pašnekovė neigė, kad tokiam žingsniui galėjo turėti įtakos jos menka politinė patirtis.
„Aš bandžiau suderinti savo kaip ekonomistės ir politikės patirtį. O laikyti pinigus suspaudus, kai juos sėkmingai gali panaudoti kiti, – tai buvo sovietmečio politikų gudrybė. Mes turime mąstyti apie visą šalį, ne tik apie save”, – teigė G.Umbrasienė.
Valdininkė džiaugėsi, kad vakar Seimas skyrė Panevėžio apskrities Kupiškio pensiono ir Panevėžio ligoninės vaikų korpuso remonto darbams visą milijoną.
Limina Kepalaitė
www.panrytas.lt