„Tikiuosi, jog ir antrą kartą patyrusi komą, mano dukra atlaikys likimo išbandymą – vėl galės matyti, vaikščioti, svajoti”, – tikisi avariją patyrusios 19-metės klaipėdietės mama. Prieš šešerius metus jos dukra sugebėjo įveikti mirtį ir vėl buvo pradėjusi gyventi visavertį gyvenimą. Tada apie mergaitės pastangas gyventi rašė visa šalies spauda.
Gegužės 22-ąją Rasa Daugintytė su draugais šventė 18-metės Vilmos Šapaitės, turėjusios išvykti dirbti į užsienį, išleistuves. Ankstų rytą trys vaikinai ir abi merginos išvyko į Vilnių.
Kelionės tikslo – sostinės oro uosto, – iš kurio V. Šapaitė turėjo išskristi, klaipėdiečiai nepasiekė – Raseinių rajone, greitkelyje Klaipėda-Vilnius, jų automobilis „Ford Escort” nulėkė į griovį ir apsivertė. Avarijos priežastis – didelis greitis ir stiprus šoninis vėjas.
Sunkiausius sužalojimus patyrė automobilį vairavęs 22 metų Tomas ir R. Daugintytė, o V. Šapaitė bei du vaikinai – 18 ir 22 metų – sužaloti lengviau. Kad ir patyrę lūžius, visi, išskyrus R. Daugintytę, jau išleisti gydytis ambulatoriškai.
Vėl koma
Rasos mama Regina Daugintienė pasakojo apie nelaimę sužinojusi iš tądien jos namuose apsilankiusio policijos pareigūno. Į smulkmenas nesileisdamas policininkas liepė skambinti į Kauno klinikas.
Kai moteris nuvyko į Kauną, mergina jau buvo pabudusi iš komos bei nesąmoningai kalbėjo.
„Tik tada iš medikų sužinojau, kad smūgio banga dukrą iš mašinos numetė taip toli, kad avarijos vieton atskubėję gelbėtojai ją atrado paskutinę. Rasą su skilusia kaukole į Kauną išgabeno atsitiktinai pro šalį važiavusi „greitukė”. Tuo pačiu automobiliu iš kitos avarijos gabentas jaunas vaikinas netrukus mirė”, – pasakojo merginos mama.
R. Daugintytei nuo smūgio skilo kaukolė. Tirdami merginos sveikatą kauniečiai medikai pastebėjo, jog jai dar nuo praėjusios nelaimės galvoje kaupėsi skysčiai.
Dabar medikai dar svarsto, ar dukra galės matyti. Paklausta ji teigiamai atsako į bet kokį klausimą, kartais ji klykia, kartais meldžiasi. Net tenka ją pririšti prie lovos”, – išgyvena R. Daugintienė.
Moteris sako esanti vėl pasiruošusi namuose slaugyti savo dukrą – kaip ir po ankstesnės nelaimės.
Neatlaikė heroino
Mama viliasi, jog stebuklas įvyks dar kartą. Prieš šešerius metus po apsinuodijimo heroinu R. Daugintytė taip pat nebematė, o medikai prognozavo, kad mėnesį rankų ir kojų nevaldžiusi moksleivė gali ir nebevaikščioti.
Tačiau po kelių mėnesių ji žengė pirmuosius žingsnius, o vėliau atsistatė regėjimas. Po to Rasa mokėsi namuose bei sėkmingai baigė 10 klasių. Ji planavo mokytis Verslo paslaugų mokykloje.
2000 m. rugsėjo 16-ąją mergaitė pateko į Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyrių, mamai pastebėjus, jog jai bloga. Dar iš namų išsiveždami mergaitę medikai diagnozavo jai klinikinę mirtį.
Dėl nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas peraugo į baudžiamąją bylą. Paaiškėjo, jog R. Daugintytė su keliais bendraamžiais vartojo narkotikus. Kompanijoje buvo ir Sergejus Tiškevičius (gim. 1980 m.), paauglius vaišinęs heroinu. Visi paaugliai uostė kvaišalus, tačiau bloga pasidarė tik R. Daugintytei.
Antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo S. Tiškevičius, jį pripažinus kaltu dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo ir platinimo, buvo nuteistas aštuoneriems metams kalėjimo.
Aštuoneri metai – mažiausia galima bausmė už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų, sukeliančių pavojų gyvybei, įgijimą ir platinimą, tačiau, anot mergaitės artimųjų, jau po 3 ar 4 metų vaikinas grįžo į laisvę.