35 metus Galilaukės kaime, Ignalinos rajone, gyvenanti Marija Saulevič gyvena nerimu.
Artėja diena, kai prie jos sodybos priartės buldozeriai ir viską sulygins su žeme.
Čia po kelerių metų bus laidojamos radioaktyvios atliekos, kurios bus gabenamos iš netoliese esančios Ignalinos atominės elektrinės.
Vos puskilometris nuo didžiausio šalyje Drūkšių ežero iškils radioaktyvių atliekų kapinynas, į kurį bus vežamos pavojingos medžiagos ir uždarius elektrinę.
„Daug žmonių sakė, kad mano sodyba patenka į atominių atliekų kapinyno teritoriją. Bet niekas nepaaiškino, ką darys su manimi”, – skėsčiojo rankomis moteris.
M.Saulevič tik iš „Lietuvos ryto” žurnalisto gavo atominių atliekų kapinyno brėžinius.
Moteris pasiryžusi daryti viską, kad tik iš jos čia neiškeltų.
„Į miestą tikrai neisiu. Iš ko aš gyvensiu Visagine?
Čia dar kažką pasisodinu. O ten laukia gyvenimas tarp keturių sienų,” – sakė M.Saulevič.
Atvykėliai siūlė pinigų
Nedideliame Galilaukės kaime M.Saulevič – ne vienintelė gyventoja, kurios likimas aiškus tik valdininkams.
Šioje sodyboje gyvenantys broliai Ivanas ir Aleksandras Sterenovičiai prisipažino, kad paslaptingi atvykėliai iš Vilniaus jiems užsiminė apie kompensaciją už išsikėlimą.
„Tačiau konkrečios sumos niekas nesiūlė. Į butą mieste nenorime. Čia – mes gimėme, augome, turime 7 ha žemės. Tai ką – dabar viską iš mūsų atims?” – nerimavo A.Sterenovičius.
Skurdžiai gyvenantys broliai su motina tvirtino išsikelsiantys tiktai vienu atveju – jei Vyriausybė jiems skirs sodybą.
„Jei kapinynas nekels jokio pavojaus sveikatai, mes čia galime gyventi visą laiką. Aišku, jei niekas iš čia mūsų neiškels”, – svarstė I.Sterenovičius.
Protestuoti nėra kam
Už kapinyno projektavimą atsakingos Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros (RATA) specialistai jau gana tiksliai gali pasakyti, kur eis kapinyno zona.
Tuo tarpu Galilaukės kaimo gyventojai tik iš atsitiktinių nuogirdų žino, kad jų žemėse bus radioaktyvių atominės elektrinės atliekų kapinynas. Vietiniai žmonės nežino, kaip jiems priešintis būsimoms statyboms.
„Aišku, mes visi – prieš kapinyno statybą. Tačiau ką mes galime pakeisti? Protestuoti? Ar kas nors klausys dvidešimties gyventojų”, – klausė būsimo kapinyno zonoje gyvenanti M.Saulevič.
Viltis – ir A.Lukašenka
Nuo būsimos kapinyno vietos plika akimi matyti Baltarusijos teritorija. Galilaukės kaimas yra labiausiai į kaimyninę šalį nutolusi teritorija.
„Kiek aš žinau, šis sumanymas Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai nepatinka. Gal jis mus apgins?” – retoriškai klausė I.Sterenovičius.
Valdininkai kalba, bet nedirba
RATA specialistai teigia, kad informuoti visuomenę – vienas svarbiausių uždavinių.
Šios agentūros radioaktyvių atliekų laidojimo skyriaus viršininkas Stasys Motiejūnas „Lietuvos rytui” teigė, kad vietos gyventojai apie radioaktyvių atliekų kapinyną informuoti.
Ar juos teks iškelti iš sodybų? „Greičiausiai – taip, jei jie patenka į zoną”, – sakė valdininkas, bet vėliau vis dėlto prisipažino, kad jam neteko bendrauti su Galilaukės gyventojais.
RATA atstovai tvirtino, kad gyventojai ir Ignalinos rajono savivaldybės taryba iš esmės pritarė parengtai vertinimo ataskaitai.
Lauke atsiras pusšimtis rūsių
Būsimoji saugykla užims 3 hektarų plotą, o aplink ją bus apie 300 metrų apsaugos zona. Joje niekas negalės gyventi.
Plyname lauke ketinama įrengti 50 rūsių, kurių kiekviename tilps apie 2000 kubinių metrų atliekų.
Kapinyno darbus ketinama pradėti jau 2008 metais, o 2012 metais jis turėtų pradėti veikti.
Čia bus laikomos tik kietos arba sukietintos trumpaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvios atliekos.
Jos bus kaupiamos iki 2030 metų, kol bus išmontuota Ignalinos atominė elektrinė ir baigtos tvarkyti visos atliekos.
Specialistų manymu, uždarius elektrinę, atliekų turėtų gerokai padaugėti.
Bet toliau 2030 metų kol kas nemąstoma.
Saugu – tik po 300 metų
Įrengus kapinyną, pirmuosius 100 metų bus taikoma aktyvi priežiūra.
Į zoną negalės patekti pašaliniai asmenys, čia nebus galima atlikti statybos ir žemės ūkio darbų.
Teigiama, kad po 300 metų radioaktyvių atliekų aktyvumas natūraliai sumažės ir nebekels pavojaus nei žmonėms, jei aplinkai.
Viso kapinyno statyba įvertinta 800 milijonų litų.
Panaši, bet jau neeksploatuojama saugykla yra Prancūzijoje.
Dzūkijos žmonės pasipriešino
Dabar radioaktyvios atliekos laikinai yra saugomos Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje. Lietuva jau prieš porą metų svarstė, kur jas laidoti.
Svarstyta atliekas išgabenti į užsienį.
Tačiau beveik nėra valstybių, pasiruošusių jas priimti. Anksčiau Rusija buvo nutarusi už didelį mokestį saugoti atliekas, bet vėliau šio sumanymo atsisakyta.
Praėjusiais metais RATA svarstė kapinyną statyti Dzūkijoje. Tačiau pasipriešino politikai, išrinkti šiame regione, taip pat visuomenės atstovai.
Po tokios reakcijos šio sumanymo atsisakyta ir nuspręsta kapinyną rengti Galilaukės kaime.
Švedų atliekos – po jūra
Prieš keletą savaičių būrys Lietuvos žurnalistų apsilankė Švedijos radioaktyvių atliekų kapinyne.
Mažo bei vidutinio radioaktyvumo atliekos iš trijų šios šalies atominių elektrinių gabenamos laivais į po jūros dugnu įrengtą saugyklą.
Prieš 20 metų įrengta saugykla stebina savo mastais. Išrausti milžiniški tuneliai po jūra, kuriais važinėja sunkiasvoriai automobiliai.
Iš pirmo žvilgsnio ši saugykla primena miestą labirintą, keliantį siaubą.
Jame gali apsilankyti kiekvienas norintis. Pakanka iš anksto užsiregistruoti.
Vienoje šios saugyklos komplekso dalyje net įrengta ekspozicija lankytojams.
Pateko į rekordų knygą
Tokį kapinyną buvo numatyta rengti kitoje vietoje.
Daugiau kaip prieš dvidešimt metų vieno Šiaurės Švedijos miestelio kaimynystėje geologai pradėjo žemės bandymus.
Vietovė specialistams pasirodė tinkama statyti radioaktyvių atliekų kapinyną.
Sunerimę vietos gyventojai pradėjo saugoti teritoriją nuo tolesnių tyrimų bei statybų. Keisdamiesi jie ištisas paras budėjo atsigabentame vagonėlyje.
Budėjimas tęsėsi 20 metų ir tapo ilgiausiai pasaulyje trukusia tokio pobūdžio akcija.
Vietos gyventojai įrašyti į Guinnesso rekordų knygą, o šioje teritorijoje buvo atsisakyta statyti radioaktyvių atliekų kapinyną.
Marius Jokūbaitis