Italijos Lombardijos regiono Franciacorta vynuogynų putojančio vyno rūšys lygiuojasi į vyno karalių – Šampanės šampaną
Franciacorta vadinama viena iš keturių Lombardijos vynuogynų zonų. Šis vardas gali būti išverstas kaip „Mažoji Prancūzija”. Ant neaukštų kalnų šlaitų vynuogienojai auginami gal jau kelis tūkstančius metų, o zonos klimatas primena Šampanę.
Kitas aiškinimas susijęs su ekonomika: „franca curte” – maži mokesčiai. Pasakojama, kad taip buvo vadinama didžiulė vienuolynui priklausiusi teritorija, turėjusi privilegiją nemokėti mokesčių.
Franciacortos vynuogynai pradėjo garsėti prieš keletą dešimtmečių – prie to labai prisidėjo vyninė „Bellavista”. Jos savininkas Vittorio Moretti prieš trejetą dešimtmečių nusprendė pagaminti draugams ir verslo partneriams keletą vyno butelių. Netrukus vyno gamyba tapo jo verslu, o vyninę, kurios pavadinimas reiškia „gražų vaizdą”, ilgainiui imta vertinti kaip prabangiausio itališko putojančio vyno gamintoja. Pagrindinis „Bellavistos” vyndarys Mattia Vezzola, gebantis suderinti šimtametes tradicijas, modernumą ir kūrybinį polėkį, už vyno kultūros puoselėjimą pernai pripažintas geriausiu Italijos enologu.
Bendrovė „Mineraliniai vandenys” pakvietė praplėsti itališkojo vyno pasaulio pažinimą ir paragauti „Bellavistos” vyninės klasikiniu būdu gaminamo įvairaus putojančio vyno.
Priešingai nei konkurentai Šampanėje, Franciacortos vyndariai nesiekia savo vyno rūšims suteikti akivaizdaus smarkaus putojimo. Jų manymu, dideli burbulai nėra stilinga. Franciacortos vynuogynų putojantis vynas gaminamas klasikiniu dvigubo fermentavimo metodu. Putojimas atsiranda, kai į sandariai užkimštus butelius įprastu būdu sufermentuota vyno žaliava supilstoma kartu su trupučiu mielių bei cukraus. Tada vyksta antroji fermentacija, skatinanti gėrimą putoti ir visiškai pakeisti skonį. „Bellavistos” vyndariai putojančiam vynui skirtą žaliavą fermentuoja ąžuolo statinėse. Ypatingo skonio jų produktams suteikia gipso turtinga dirva, kurioje auga vynmedžiai, ir naktį atvėstančių šlaitų oro gaiva.
Baltąjam sausam putojančiam Lombardijos regiono vynui „Bellavista Brut Franciacorta”, „Bellavista Gran Cuvee Brut Franciacorta”, „Bellavista Gran Cuvee Saten Brut Franciacorta” suteiktas aukščiausių kontrolės garantijų DOCG ženklas. „Brut” fermentacija trunka trejus metus, jo skonis gerinamas įmaišant 4-9 ankstesnių derlių rezervinę žaliavą. Šis putojantis vynas tinka ragauti prieš valgį arba prie įvairių salotų. Gana reta putojančio vyno gamybos praktika taikoma „Gran Cuvee Brut”. Jo skonis gerinamas trečdalį vyno septynis mėnesius brandinant ąžuolo statinėse. Satino vardu („Gran Cuvee Saten Brut”) pavadintas vynas išties ypatingas. Galima ragauti ir vyrams, tačiau jis sukurtas specialiai moterims. Dukart silpnesnis putojimas nėmaž netrukdo pajusti subtilaus burbuliukų žaismo.
„Mineraliniai vandenys” ir „Bellavistos” vyninė pristatė ir dvi baltojo sauso Lombardijos regiono vyno rūšis „Bellavista Curtefranca Terre di Franciacorta” ir „Bellavista Convento della Santissima Annunciata Franciacorta”. Pirmasis turi levandų, šalavijų ir sodo vaisių kvapą; tinka prie užkandžių. Antrasis – gana retas vynas, pavadintas Santissima Annunciata vienuolyno vardu. 5 hektarai žemės, suteikiančios joje augančių vynmedžių uogoms išskirtinį skonį, ir dabar priklauso ne „Bellavistos” savininkui, o vienuoliams. Išplėsti reto vyno gamybos nepavyko, nes ypatinga dirvožemio struktūra, garantuojanti unikalų vyno skonį, būdinga tik tam palyginti mažam plotui. „Convento della Santissima Annunciata” vynas skirtas ragauti prie sodraus skonio žuvies, paukštienos, veršienos.
Raudonajam sausam Lombardijos regiono vynui „Bellavista Solesine Franciacorta” gaminti uogos perrenkamos dukart. Brandinamas jis įgauna prisirpusių vyšnių, rudeninių lapų ir medienos kvapą, tinka mėgautis prie mėsos patiekalų.