Vakar Seimo narė Violeta Boreikienė, lankydamasi Moterų nakvynės namuose, pažadėjo pasiekti, kad iš namų tektų bėgti ne aukoms, o jų skriaudėjams
Kasmet į policiją dėl smurto šeimoje didžiuosiuose šalies miestuose kreipiasi tūkstančiai moterų. Pernai Kaune buvo gauta 1312 tokių pareiškimų.
„Neseniai vykusioje konferencijoje buvo labai gerai įvertintas Kauno visuomeninių organizacijų darbas su smurto šeimoje aukomis. Tačiau pagalbos reikia daugiau, nes vien projektinis finansavimas yra nepakankamas. Kuriame valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją. Man atrodo neteisinga, kad mamos su mažais vaikais, gelbėdamosi nuo smurtautojo, turi bėgti iš namų ir randa nakvynę tokioje vietoje, kuri tam nėra pritaikyta”, – sakė Seimo narė Violeta Boreikienė, vakar apsilankiusi Kauno moterų nakvynės namuose.
Skirtinga patirtis
Janina Vaitkienė sako atsidūrusi gatvėje po vyro mirties. Jie nuomojosi kambarį, o ji viena nebepajėgė už jį susimokėti. „Dabar man Savivaldybė davė kambarėlį, bet ten nėra elektros, reikia remontuoti. Po truputėlį tvarkausi, o kol kas gyvenu čia. Jau trečias mėnuo”, – sako moteris.
Jos kambario kaimynė Lena Mickevičienė Nakvynės namuose glaudžiasi mėnesį. Butą, kuriame ji nuomojusi kambarį, iš šeimininkų už skolas atėmė antstoliai. „Mane ištiko insultas, gulėjau ligoninėje, o paskui nebeturėjau kur eiti”, – pasakoja ji. Džiaugiasi, kad kambario kaimynė, kitos gyventojos padeda jai nusigauti iki poliklinikos, padeda susitvarkyti kitus reikalus.
Danguolė Breivytė be namų liko drauge su savo tėvais. „Tėvelis sirgo ir už butą susidarė 22 ar 23 tūkstančių litų skola. Antstoliai mus išvarė ir mes visi patekome į skirtingus nakvynės namus. Tai buvo beveik prieš ketverius metus. Po mėnesio tėtis mirė. Mama dabar yra Šiauliuose, senelių namuose, o aš – čia. Trejus metus laukiu buto, noriu pati auginti savo dukrelę, dabar ji, kol neturiu kur gyventi, iš manęs yra paimta”, – pasakoja viena jauniausių gyventojų.
„Tatjaną Sabiničienę pas mus atvežė suradę miegančią turguje po stalu. Ji iki šiol neturėjo lietuviškų dokumentų. Moteris serga katarakta, beveik nieko nemato, o praeityje yra 25 metus kalėjusi. Taip ir gyvename”, – sako Nakvynės namų vyriausioji socialinė darbuotoja Lina Danilevičienė.
Be jos, dar keturios socialinės darbuotojos dirba pasikeisdamos, tad dvidešimt Nakvynės namų gyventojų niekuomet nebūna vienos. Šešiolika vietų yra skirta įvairių negandų ištiktoms moterims, o keturios – patyrusioms smurtą šeimoje.
Reikia kitokios aplinkos
„Tos kelios vietos nuo smurto besigelbstinčioms moterims yra gerai, kai tenka jas apgyvendinti viduryje nakties. Tačiau normalių sąlygų vaikams nėra. Paprastai Nakvynės namai vasarą ištuštėja, tačiau šiemet gyventojų daug, matyt, vis daugiau moterų netenka namų”, – sako Kauno nakvynės namų direktorius Zenonas Abramavičius.
Socialinių reikalų skyriaus vedėjas Alvydas Malinauskas mano, kad reikėtų įsteigti specialius namus smurtauti linkusiems vyrams. Idėją griežčiau elgtis su savo žmonų ir vaikų skriaudikais palaiko ir Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus. Tačiau viskam reikia įstatyminės bazės. Kol kas įsisiautėjusį vyrą, kuris kelia grėsmę šeimos nariams, policija turi teisę sulaikyti tik trims valandoms.
Ne kiekvienas per tokį trumpą laiką spėja „ataušti”. Seimo narė Violeta Boreikienė įsitikinusi, kad moterų, patiriančių smurtą šeimoje, problemą pagaliau reikia išspręsti iš esmės, sukuriant veikiančią sistemą ir įstatymus, kurie nesikirstų su šalies Konstitucija.
Juridinė priešprieša
„Jau dabar galioja įstatymas, kuris leidžia vyrą, skriaudžiantį savo šeimą, priverstinai iškeldinti. Tai galima padaryti teismo sprendimu, į kurį turi kreiptis smurto auka. Ji, gyvendama po vienu stogu su skriaudėju ir nuolat jo gąsdinama, bijo tai daryti.
Kita vertus, Konstitucijos nuostatos įpareigoja nepažeisti ir vyro teisių, o jis labai dažnai yra buto savininkas. Aš sieksiu, kad įstatymai būtų taip pakeisti, kad policija, vietoje išsiaiškinusi situaciją, pateiktų medžiagą teismui. Moteris būtų kviečiama duoti parodymus, o ne pati pateiktų ieškinį. Taip pat reikia sukurti smurto aukoms visokeriopai padedančią sistemą, juk reikia ne tik paguodos, bet ir juristų pagalbos. Europoje tiems dalykams yra skiriami didžiuliai pinigai”, – sakė V.Boreikienė.
Jos nuomone, reikia sukurti naują įstaigą su padaliniais visose apskrityse, kuri koordinuotų pagalbą moterims ir teiktų visą reikalingą paramą, įskaitant teisinę. O kol kas tikimasi bent pagerinti laikino apgyvendinimo sąlygas. Prie Kauno kartų namų ketinama įrengti papildomų 10-12 vietų, įrengti žaidimų kambarius vaikams.