Teigiamas šalčio poveikis, anot Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovo profesoriaus Aleksandro Kriščiūno, yra žinomas beveik taip pat seniai, kaip ir pati medicina. Šalčiu nuo seno gana efektyviai slopinamas skausmas.
„Šalčio poveikis sveikatai yra labai įvairus ir jis priklauso nuo procedūrų trukmės bei temperatūros. Šalčiu galima veikti kurią nors kūno dalį arba visą organizmą. Tikiuosi, kad kada nors Klinikose krioterapijos (šalčio terapijos) įranga tikrai bus. Deja, šalčio kamera kainuoja apie ketvirtį milijono litų”, – sako A.Kriščiūnas.
Procedūra trunka vos kelias minutes
Profesorius A.Kriščiūnas prieš kelerius metus Vokietijoje yra išmėginęs kriokameros poveikį. „Iš pradžių kelioms sekundėms įeini į kamerą, kurioje yra 15 laipsnių šalčio, paskui į kitą, kur šaltis siekia jau 60 laipsnių, o galiausiai tris minutes praleidi 110 laipsnių šaltyje. Buvo smagu dar ir dėl to, kad ne visi, kuriems buvo pasiūlyta išmėginti procedūrą, ryžosi tai padaryti”, – juokiasi medikas.
Jo išmėgintoje kameroje žmonės vaikšto uždaryti šaltyje ir kvėpuoja šaltu oru, todėl net ir naudojantis apsauginėmis priemonėmis, šaltis negali būti didesnis nei 110 laipsnių.
Sveikuoliai seniai propaguoja maudymąsi lediniame vandenyje ar bent apsipylimus juo kaip puikią priemonę palaikyti gerą savijautą ir užsigrūdinti. Trumpalaikis stresas verčia suaktyvėti visas organizmo sistemas, jos įpranta greičiau reaguoti į aplinkos pokyčius ir nuo jų apsisaugoti. Anaiptol ne visi įsidrąsina tai išmėginti. Juolab kad ne visiems tokios sveikatinimosi procedūros ir tinka.
Japonijoje jau prieš keturis dešimtmečius sukurtas prietaisas, padedantis gauti šalčio suteikiamą naudą, nepatiriant jokių su tuo susijusių nemalonumų. Vėliau krioterapijos (gydymo šalčiu) prietaisai paplito po pasaulį ir dabar šios paskirties paslaugų siūloma daugelyje Europos šalių.
Be kriokamerų, yra gaminami ir paprastesni bei pigesni prietaisai – kriokabinos. Jose šaldančiais azoto garais yra veikiamas tik kūnas, o galva yra kambario temperatūroje, todėl nebelieka pavojaus peršalti. Toks prietaisas yra naudojamas grūdinimuisi, grožio procedūroms ir palengvina daugelio žmonių, kenčiančių nuo įvairių negalavimų, savijautą, tačiau Lietuvoje nepripažįstamas kaip gydymo priemonė.
„Rudenį ketiname išmėginti kriokabinos poveikį gydant traumas. Kol neturime patikimos statistikos, teigti ką nors būtų sudėtinga. Medikai šalčio procedūras taiko jau seniai ir plačiai, tačiau jos buvo naudojamos ne visam kūnui, o tam tikrai jo vietai. Šaltis pagyvina kraujotaką ir veikia hormonų pusiausvyrą. Riebalai taip pat tirpsta šaltyje, o ne karštoje pirtyje. Kriokabinos yra labiau civilizuotas būdas nei maudymasis šaltoje jūroje”, – sako Kauno apskrities Sporto medicinos centro direktorė Liuda Rylienė.
Sparčiai populiarėja
Kaimyninėje Latvijoje jau yra apie porą dešimčių kriokabinų, o Lietuvoje – vos keletas. Kaune pirmasis kriosalonas su tokia kabina pradėjo veikti šį pavasarį.
Kelios minutės 130-160 laipsnių šaltyje, užsidarius soliarumą kiek primenančioje kabinoje, iš kurios galima išeiti bet kada, to neišmėginusiems žmonėms atrodo neįtikėtinai baisios.
„Mes turime visiškai naują sveikatos palaikymo ir gerinimo įrangą – kriokabiną. Krioterapijos esmė – organizme, reaguojančiame į labai žemą temperatūrą, pasireiškia labai stiprūs gynybiniai refleksai. Nepaprastas šaltis suaktyvina termoreguliacijos mechanizmus ir kai kurių hormonų gamybą, duoda teigiamų impulsų imuninei sistemai”, – sako salono vadybininkas Kęstutis Tatarūnas.
„Specialistų tvirtinimu, gydantis krioterapija ilgam išnyksta skausmai, sumažėja patinimai, atsipalaiduoja pernelyg įtempti raumenys. Šalčio kameroje pabuvusių žmonių fizinės galios išauga keleriopai”, – sako salono konsultantas Viktoras Ramonas.
Jis juokiasi prisiminęs kolegų latvių pastebėjimą, kad, vykstant bokso varžyboms, sportininkai rikiuojasi į eilę prie kriokabinos. Per kelias minutes jų kūnas tampa tarsi kitas: kelias valandas nebejaučiamas skausmas ir seniau patirtų traumų pasekmės.
Beveik dopingas
„Vieną mūsų klientą taip kankino nugaros skausmas, kad atėjo į saloną visas persisukęs. Jau po minutės, praleistos kabinoje, sušuko, kad skausmas atlėgsta. Jis gyvena kitame Lietuvos krašte, todėl paprašėme, kad paskambintų, kai tas poveikis baigsis. Skambučio sulaukėme maždaug po aštuonių valandų”, – prisimena V.Ramonas.
Jam pačiam įstrigo tai, kad po kelių parų kelionės automobiliu atvykęs į Latviją tarsi sapne – labai trūko miego ir poilsio, o po kelių minučių, praleistų kriokabinoje, Lietuvą pasiekė visiškai žvalus.
„Turime patirties, kad po trisdešimties seansų atsigauna dar išlikę plaukų svogūnėliai ir plaukai atauga ten, kur buvo išplikę. Sergantiems onkologinėmis ligomis stimuliuojančios šalčio procedūros dažniausiai netaikomos. Turime visą ligų sąrašą, kuomet šaltis nors ir nedaug, bet gali pakenkti. Pavyzdžiui, jei kraujospūdis labai aukštas, o po procedūros jis dar paprastai pakyla 5-10 punktų, žmogus nesijaus gerai”, – sako V.Ramonas.
Jo teigimu, šalčio seansai puikiai veikia ir psichiką, slopina nervinę įtampą, baimę, padeda gydyti traumas. Sveikiems žmonėms tai – biologinio atsinaujinimo būdas, stiprinantis atsparumą, didinantis gyvybingumą, šalinantis nuovargį ir apskritai pagerinantis savijautą.
Profesorius A.Kriščiūnas sako, kad procedūros kriokabinoje yra naudingos kenčiantiems nuo sąnarių skausmų ir depresijos.
Veikia odą ir kūno svorį
„Kriokabinoje buvau penkis kartus. Ką tik baigiau maitinti kūdikį ir norėjau atgauti figūros linijas, odos stangrumą. Iš pradžių labai bijojau, tačiau jau pirmas įspūdis buvo labai geras. Iki tol mano oda buvo itin sausa, dabar ji pasidarė labai švelni ir stangri. Kaitintis pirtyje aš išvis negaliu, širdis šokinėja ir veido kraujagyslės išryškėja, šaltis man tiko daug labiau”, – sako Edita Zarembienė.
Per du mėnesius moteris atsikratė 10 kilogramų svorio, tačiau gali būti, kad organizmas sureagavo ir į tai, kad ji nutraukė kūdikio maitinimą.
Violeta Margevičienė neslepia, kad naują procedūrą ji nutarė išmėginti iš paprasčiausio smalsumo. Penkiasdešimt vienų metų moteris mėgino sulieknėti, o tuo metu svoris, nepaisant sureguliuotos mitybos, visiškai nustojo kritęs.
„Tos dvidešimt procedūrų buvo naudingos ne tik dėl svorio. Nuslopo sąnarių skausmas, pagražėjo viso kūno oda, jaučiu didelį energijos antplūdį. Pati procedūra malonumo neteikia, tačiau, praėjus pusvalandžiui, kai organizmas atsigauna po streso, savijauta labai gera”, – sako moteris.
Sukelti trumpalaikį, organizmui naudingą stresą galima ir pasikaitinus pirtyje, tačiau tai poniai Violetai visiškai netiko. Karštyje jai būdavo bloga, keletą kartų net buvo apalpusi.
Kriokabinos užsienyje yra naudojamos reumatinių ligų profilaktikai ir gydymui, grūdinti ir treniruoti visoms organizmo sistemoms, taip pat imuninei, įveikti neigiamoms persirgtų ligų pasekmėms.
Ten jos taip pat pripažintos puikia priemone peršalimo ligų ir gripo profilaktikai, chroniško nuovargio ir streso pasekmėms šalinti, likviduoti alerginėms būklėms, gydyti nudegimams, psoriazei, naudojama palengvinti pagirioms.