Krūtine prieš buldozerį. Už protėvių žemę. Toks vaizdas – ne iš praeities istorijos. Jis – iš šių dienų Panevėžio.
Kad sustabdytum riaumojančias mašinas, nieko nepaisančių verslo grupių interesus, pasirodo, šiais laikais nepakanka vien tik griežtos teismo sankcijos.
Automobiliuose – ir vaikai
Praėjusią savaitę tiesiog jėga apginti savo teises į žemę teko 39 metų Raimundui Jasinskui. Net kelis kartus vyras kvietėsi į pagalbą giminaičius ir prieš žemę lyginančius „Panevėžio kelių” buldozerius užstatė savo automobilius.
Šiuose automobiliuose sėdėjo ir R.Jasinsko pusseserės nepilnamečiai vaikai.
„Rizikavome savo ir savo vaikų gyvybe, nes kitais argumentais jau nieko negalėjome pasiekti. Vos tik mes pasitraukdavome, jie ir vėl pradėdavo darbus iš naujo”, – pasakojo R.Jasinskas.
„Panevėžio kelių” bendrovės darbininkai, vykdę „Hakonlitos” užsakymą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, net penkis kartus, pasak R.Jasinsko, buvo atnaujinę darbus po to, kai jau buvo priimtas teismo sprendimas nutraukti statybas.
„Kuo labiau skundėme savivaliautojus visoms institucijoms, tuo energingiau vyko darbai. Tik tada, kai kreipėmės į Seimo narį Gintarą Šileikį ir kai jo nurodymu – į Seimo kontrolieriaus tarnybą, ir kai ši įsikišo, statybos pagaliau sustojo”, – aiškino teisybės ieškotojas, einantis dar ir Žemės savininkų sąjungos miesto skyriaus pirmininko pavaduotojo pareigas.
Savivaldybė davė leidimą
Karas dėl 10,14 aro žemės lopinio, esančio Kniaudiškių rajono pradžioje, įsiliepsnojo po to, kai gegužės mėnesį R.Jasinskas atsitiktinai važiuodamas pro šalį pamatė, kad šioje teritorijoje pradėti kažkokie statybos darbai – ten jau plušėjo „Panevėžio kelių” darbininkai.
Puolė aiškintis. Bemat sužinojo, kad automobilių stovėjimo aikštelę pastatyti užsakė „Hakonlitos” bendrovė, kuriai žalią šviesą uždegė ne kas kitas, o Panevėžio miesto savivaldybė.
Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius praėjusių metų gruodį pasirašė įsakymą leisti statyti aikštelę būtent šiai firmai. Įsakymo projektą parengė už tai atsakingas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rimantas Pauža.
Statybos darbai prasidėjo balandį, o šį mėnesį ir įsibėgėjo.
Valdininko taip ir nesulaukė
R.Jasinskas labai nustebo, kai sužinojo, kad savivaldybė neprašė apskrities valdžios leidimo statyti aikštelę, nes šiaip jau tai privaloma – visą miesto žemę valdo apskritis ir tik ji galinti leisti arba neleisti ką nors statyti ant tos žemės.
Paskambinęs apskrities viršininkei Gemai Umbrasienei ir išsakęs savo bėdą, o ši pažadėjusi, kad atsakingas už tokius reikalus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Gintautas Valkūnas bemat prisistatys ginčytinoje vietoje.
Tačiau R.Jasinskas tikino, kad šio valdininko jis laukė net tris valandas ir nesulaukęs išvažiavo, kai jau bemaž savo krūtine buvo sustabdęs buldozerius.
Vėliau jam žmonės šnibžtelėję, kad tik apie pietus buvo atvykę bene du vyrai ir fotografavo jau tuščią aikštę.
Baudas sumokėti vieni niekai
Teismas pagal R.Jasinsko prašymą žemės areštą uždėjo nuo gegužės 15 dienos. Tačiau, šio vyro tvirtinimu, statybos darbus „Panevėžio keliai” vykdė dar penkias dienas.
R.Jasinskas nėra tikras, kad dabar bendrovė nusiramins ir nebetęs darbų, nors tą reikalą prižiūri antstoliai.
„Žemė yra tokia vertinga, noras ją įsigyti toks didelis, kad net įstatymų nepaisoma. Sumokėti kelis tūkstančius litų baudų turtingoms bendrovėms – vieni niekai”, – įsitikinęs panevėžietis.
Dešimties arų sklypelis Kniaudiškių mikrorajono pradžioje specialistų vertinamas 100 tūkstančių litų, o rinkos jo kaina dar gerokai šoktelėtų. Sujungus šį sklypą su parduotuvės pastatu, kaina dar dvigubai išaugtų.
Svarbu viską vilkinti
„Suinteresuotieji negrąžinti žemės jos laukiantiems savininkams ieško būdų, kaip apeiti įstatymą. Patogiausia tai padaryti nurodžius, kad atsirado kažkoks konkretus visuomenės poreikis. Šiuo atveju – esą atsirado visuomenės poreikis automobilių stovėjimo aikštelei”, – aiškino R.Jasinskas.
Kadangi savivaldybės sutarties su „Hakonlita” dėl statybų baigimo terminas pernelyg ilgas, R.Jasinskui nesunku įtarti, kad ši žemė po kurio laiko gali būti nesunkiai privatizuota.
To mechanizmas esąs paprastas: dėl kažkokių „objektyvių” priežasčių užstrigs darbai, „Hakonlita” jau bus užliejusi asfaltą, todėl reikalaus atlyginti nuostolius ir leisti jai išsinuomoti tą žemę. Paskui reikalą vėl vilkins, praeis 3 metai, kol žemės savininkai pagal įstatymus dar gali ginčyti teisę į žemę, ir viskas – tyliai privatizuos.
R.Jasinsko įsitikinimu, už tokio varianto įgyvendinimą bus atseikėta, ir tikrai nemažai, tiems valdininkams, nuo kurių valios visa tai priklauso.
Poreikio kol kas nemato
Šios spėlionės, anot R.Jasinsko, neatsirado iš niekur. Jau dabar esą aiškiai matyti, kad turėti automobilių stovėjimo aikštelę Kniaudiškių gatvės pradžioje miesto visuomenė kol kas nejaučia jokio poreikio.
Tik iš vienos šios būsimos aikštelės pusės dabar yra „Super netto” parduotuvė, kurios savininkai ir yra „Hakonlitos” bendrovė. Tie patys savininkai valdo ir „Rimi” parduotuvių tinklą.
„Super netto” parduotuvė dar nedidelė, automobilių prie jos stoviniuoja nedaug, todėl visiškai pakanka ir jau esančio asfaltuoto ploto. Tiesa, tame pačiame pastate jau kuriasi ir kita parduotuvė, bet irgi ne milžinė.
Iš kitos aikštelės pusės – tuščias laukas. Jo žemė jau seniai privatizuota, atitekusi visai ne žemės grąžinimo laukiančiam kokiam vienam iš savininkų. Dar iš trečios pusės – gatvė, o iš ketvirtos – jau grąžintas R.Jasinskui bemaž toks pat žemės gabalas. Taip pat tuščias, nes žemę šis panevėžietis dar visai neseniai vargais negalais atgavo.
„Pagaliau, jeigu jau nusprendė statyti aikštelę, tai kodėl suteikė teisę ją statyti „Hakonlitai”? Kodėl nesurengė konkurso? Gal būtų atsiradę ir daugiau norinčiųjų?” – klausė panevėžietis.
Šiam vyrui nepatiko ir mero Vito Matuzo aiškinimas, esą jis tik džiaugtis turi, kad prie jo žemės bus gatavai pastatyta aikštelė. Vietoj itin didelės prabangos – bendros mašinų stovėjimo aikštelės R.Jasinskas linkęs matyti savo žemę. Aikštelę, pasak jo, galima statyti ir po žeme.
Sutiko paimti ir pelkių
R.Jasinskas į Kniaudiškių mikrorajono žemes pretenduoja ne iš dyko buvimo.
Panevėžietis jau 15 metų nuolat mina valdininkų slenksčius, prašydamas grąžinti Kniaudiškių mikrorajono teritorijoje buvusią jo senelių žemę. Būtent čia ir plytėjo nemenki Jasinskų giminės hektarai.
Iš viso Jasinskai, kaip sakė panevėžietis, valdė 36 ha žemės. Dabar miesto teritorijoje grąžinta tik bemaž vienas hektaras. Didelę dalį žemės R.Jasinskas sutikęs pasiimti kaimo apylinkėse, šiek tiek jos grįžo akcijomis. Dar negrąžinta apie 10 ha žemės.
„Sutikau net 10 hektarų paimti visiškoje pelkėje. Tam, kad paskui nesakytų, jog mes, žemės savininkai, baisūs grobikai. Bet ir tai nepadeda – už kiekvieną metrą turi kovoti be paliovos, nesustodamas, nes užteks ką nors pražiopsoti ir, žiūrėk, jau kažkas „apžiojo”, – aiškino R.Jasinskas.
Pastatys miestui už dyką
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas R.Pauža patikino, kad R.Jasinsko nerimas dėl galimo žemės privatizavimo yra nepagrįstas.
„Ši žemė yra ir liks savivaldybės. Aikštelė numatyta pagal visuomenės poreikį visam rajonui jau bene prieš 5 metus. Kadangi savivaldybė neturi lėšų tokioms aikštelėms statyti, paprastai jas pastato verslo atstovai ir priduoda savivaldybei – tiesiog už dyką miestui įrengia aikštelę”, – aiškino R.Pauža.
Vyriausiuoju miesto architektu pagal seną terminą vadinamas R.Pauža patarė R.Jasinskui atidžiau skaityti įstatymus. Ten panevėžietis esą rastų išaiškinimą, kada savivaldybė turi atsiklausti apskrities valdžios leidimo statyboms, o kada – ne.
Pagal įstatymą, pasak R.Paužos, automobilių stovėjimo aikštelė nelaikoma statybų objektu ir jai leidimo nereikia.
Teisybės ieškotojas – ligonis
Itin jausmingai į žurnalistės skambutį reagavo apskrities valdžios atstovas G.Valkūnas.
„Tai Jasinsko didžiulis žaidimas. Ligonis žmogus”, – bemaž sušuko valdininkas ir išbėrė visą tiradą savo argumentų.
Anot G.Valkūno, visi darbai, vykę statybos aikštelėje, buvę teisėti. O R.Jasinskui reikėtų vieną kartą liautis blaškytis ir susitaikyti su tuo, kad jis žemės čia nebeatgaus.
„Aš gailiuosi, kad aikštelės nepadarė iki galo”, – drąsiai rėžė G.Valkūnas.
Valdininkas tikino, kad statybos darbai po teismo sprendimo priėmimo buvę nutraukti laiku. Jis pats esą tuo įsitikinęs, kai nuvykęs į vietą ir nieko neradęs, todėl nufotografavęs tuščią lauką.
Išgirdęs apie savo „ligą” R.Jasinskas replikavo, kad valdininkai visada mano vieninteliai išmaną įstatymus.
Kaltina iš visų pusių
Savivaldybės administracijos direktorius V.Matkevičius prisiminė kalbėjęs su R.Jasinsku ir jam pataręs kreiptis į teismą.
„Aš esu už tai, kad žemė būtų grąžinta jos savininkams. Mes ne prieš, kad statybos darbai būtų sustabdyti. Netikiu, kad verslininkai tęstų darbus prieš įstatymą, jie turėtų būti visiški bepročiai, kad taip darytų”, – manė administracijos vadovas.
V.Matkevičius tikino išklausęs R.Jasinsko įtarimus dėl korupcijos. Tačiau, pasak jo, ir pasielgus priešingai – grąžinus žemę jos savininkams, tenka išgirsti tuos pačius kaltinimus, tik jau iš priešingų lūpų.
Verslo atstovai pasirinko tylą
Išsiaiškinti, kaip reagavo į incidentą aikštelę stačiusios „Rimi” grupės atstovai, pasirodo, neįmanoma.
„Rimi” antrinės įmonės „Hakonlitos” vadovas Darius Kvedaras nepanoro su žurnaliste bendrauti, iškart siuntė pas ryšių su visuomene atstovę.
Paklaustas, ar ir su Panevėžio savivaldybės vadovais dėl aikštelės statybų bendravo ne jis pats ar kiti bendrovės vadovai, D.Kvedaras vėlgi pasirinko tylą.
Istorijos pabaiga – toli
Ši istorija gali tęstis be galo.
Naują R.Jasinsko skundą dėl šių statybų pripažinimo neteisėtomis kelių pakopų teismų institucijos gali nagrinėti be galo ilgai. Kadangi abi šalys, ko gero, skųs sprendimus aukštesnėms instancijoms, tai, panevėžiečio nuomone, užtruks gal net iki 5 metų, o gal ir ilgiau.
Žemės sklypas Kniaudiškių gatvės pradžioje stovės pusiau luptas, pusiau skustas iki tol, kol savo žodį tars apygardos teismas.