Kolumbijos ir Amerikos valdžia negaili milijonų litų, stengdamasi išgyvendinti koką, bet vienas indėnų kaimas šiai kampanijai priešinasi.
Kalderaso rezervacijoje, esančioje pietvakarinėje Andų dalyje, nasa genties indėnai pradėjo gaminti putojantį geltoną gėrimą „koka sek” („saulėtoji koka”) – savąją kokakolą.
Žinomi tik trys šio nuostabaus gaivinančio ir tonizuojančio gėrimo komponentai: cukrašvendrių sirupas, citrina ir… žalių kokos lapelių, kurie geriau žinomi baltų miltelių – kokaino chloro hidrato pavidalu, nuoviras.
Bet „koka sekoje” nėra jokių narkotinių medžiagų!
Tai pabrėžia vienas jo išradėjų Frenki Riosas: šiek tiek lapuose esančių alkaloidų nedaro jokio psichotropinio poveikio. „Koka – ne kokainas, lygiai taip pat, kaip vynuogės nėra vynas”, – tvirtina jis.
Nasa genties indėnams, kaip ir jų giminaičiams kečua arba aimara (Bolivija), „šventasis Andų augalas” yra kultūros simbolis.
Šiose vietose švieži arba ugnyje pakaitinti lapai atlieka ritualines funkcijas, juos naudoja šamanai.
Augalas labai maistingas, todėl kompensuoja maisto trūkumą. La Pase kokos ištrauka gydoma aukščio liga, o Peru valstiečiai nuolat kramto augalą, stengdamiesi atsikratyti nuovargio ir alkio.
„Žmonės, nejaučiantys poreikio „pakramtyti”, yra tinginiai, nedirbantys ir daug valgantys”, – griežtai tvirtina senutė nasa genties atstovė.
Čionykščių kalnų statūs šlaitai apsodinti kokos krūmeliais, kurie aplink daržus kartais sudaro tikras gyvatvores.
Bet kokaino kontrabandos ir policijos persekiojimo metai padarė savo: tradicijos buvo išnaikintos.
„Ilgą laiką policininkai atiminėdavo surinktus lapus ir juos degindavo”, – pasakoja Davidas Kurtidoras, užsiimantis gėrimo reklama.
Dar neseniai beveik visa koka, auginama tarp maistinių kultūrų, plotelių buvo skirta kontrabandininkams.
„Pardavę kokos, mes galėdavome nusipirkti ryžių ir drabužių”, – pripažįsta senutė.
Gėrimo, kurio šiose vietose jau parduodama po 30 tūkstančių butelių per mėnesį ir kuris netrukus bandys okupuoti Kolumbijos rinką, sėkmė gali labai pakenkti narkotikų prekeiviams: už 12 kilogramų lapų nedidelė indėnų įmonė moka tiekėjams apie 20 frankų – daugiau nei tikėjosi kontrabandininkai.
Kai kur jau įvyko susidūrimų, laimė, pogromų dar nebuvo.
„Vienas valstietis pardavė mums savo derlių, kurį narkotikų prekeiviai laikė savo rezervu”, – pasakoja Kurtidoras. Jis tikisi, kad pajamos, gautos pardavus žaliavą, padės indėnams atsisakyti šešėlinės ekonomikos paslaugų, nes bus investuotos į nuolatinių projektų įgyvendinimą.
Jis jau svajoja apie eksportą. Bet tam reikės panaikinti pasaulyje galiojantį draudimą realizuoti koką.
Mat 1961 metais priimta JTO Vienos konvencija dėl narkotinių medžiagų leidžia panaudoti augalą vien „skonio sustiprinimo medžiagos, neturinčios jokių alkaloidų, gamybai”. „Tai lyg meilė be bučinių”, – sako Davidas Kurtidoras.
Pasak Peru ir Bolivijos valdžios atstovų, JTO priimta priemonė netrukdo „Coca Cola” kompanijai gauti kokos lapų iš tiekėjo, dirbančio legalioje rinkoje.
Transnacionalinė kompanija nuolat atsako, kad jos gėrimas „neturi jokių kokaino pėdsakų” – tai prieštarauja originaliam receptui, prancūziško XIX amžiaus gėrimo kopijai.
Bet tai nieko neįrodo, nes nasa genties indėnai tvirtina, jog kokainas – tai ne koka…