Vakar „Lietuvos žiniose” pasakojome apie tyrimą sostinės centre prie Gedimino paminklo, kur prietaisai rodo kelis kartus didesnę jonizuojančiąją spinduliuotę nei kitose vietose. Specialistai primena: panika pragaištinga, tačiau atsargumas – būtinas.
Radiacinės saugos specialistams kartais tenka pabūti ir gydytojais, ir psichologais. „Sykį pažįstamas skambina: „Jonai, būk žmogus, gelbėk mūsų šeimą – mano žmonai nuolat skauda galvą. Bene radiacija mūsų name?” – kvatojo pasakodamas šią istoriją Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Radiologijos skyriaus vedėjas Jonas Gintautas Berlinskas.
„Nuvažiavau, pamatavau jonizuojančiąją spinduliuotę ne tik miegamajame, bet ir visuose kambariuose – nieko baisaus, kas galėtų trukdyti vyriškajai mano pažįstamo laimei. Tik židinyje dozimetras parodė kiek didesnę negu kitur galią – 0,2 mikrosiverto per valandą, mat šiek tiek gamtinių radionuklidų būna šamotinėse plytose. Tai ir patariau pažįstamam: „Broleli, ieškok priežasčių kitur”.
O kitą kartą paskambino iš muitinės: atvažiuokit, čia pas vieną pilietį radome stroncio-89! Tai – vienas radioaktyviausių metalų. „Nulėkėm, pasirodo – paprasto stroncio žmogus vežasi, kuris nėra radioaktyvus, o dokumentuose kažkodėl įrašyti tie baisūs skaičiai”, – prisiminė Berlinskas.
„Aro” būrio neprireikė
Neseniai šitaip atsitiko ir Radiacinės saugos centro specialistams. Jiems mokesčių inspektoriai pranešė, jog į vieną Vilniuje įsikūrusių bendrovių atgabenta keletas kilogramų stroncio-89. „Nuo tokio kiekio žmogus kaipmat gautų mirtiną dozę, todėl mūsų specialistai tuoj šoko į automobilį”, – pasakojo Radiacinės saugos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Albinas Mastauskas.
Bendrovė tikrintojus įsileisti neskubėjo. Tik priminus, jog gali būti iškviesta Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras”, verslininkai atvėrė sandėlio duris. Paaiškėjo, kad ten ne radioaktyvusis, o paprastas stroncis. „Vis dėlto mokesčių inspektoriai šaunuoliai, kad pranešė. Nes pasitaiko ir rimtų atvejų”, – sako Mastauskas.
Berlinskas pritaria kolegai. „Paskambino iš vienos metalų supirktuvės Kaune: gal mūsų dozimetras sugedo? Nesąmones rodo. Nuvažiavau pažiūrėti ir nustėrau: dozimetras prie betono maišyklės, atvežtos į supirktuvę iš Ruklos, kur buvo sovietų karinė bazė, rodo 1500 mikrosivertų per valandą! Supakavome šią radžio turinčią maišyklę į specialią statinę ir išgabenome į radioaktyviųjų atliekų saugyklą Ignalinos atominėje elektrinėje”, – pasakojo Berlinskas.
Įspėja dozimetrai pasienyje
Vienam žydų tautybės piliečiui ilgam įsimins viešnagė Lietuvoje. Šis žmogus atskrido lėktuvu į Maskvą, o iš čia į Lietuvą keliavo automobiliu. Svečiui kertant Medininkų pasienio kontrolės postą, jame įrengtas jonizuojančiosios spinduliuotės dozimetras šaižiai sučirškė, ir pasieniečiai krūptelėjo: bene teroristas veža atominę bombą!
Bematant žmogus buvo sulaikytas ir iškrėstas. Nei rūbai, nei bagažas nebuvo radioaktyvūs, jonizuojančioji spinduliuotė sklido iš svečio kūno. Pasirodo, šis žmogus savo tėvynėje buvo tirtas radionuklidais nuo vėžio, ir radioaktyvūs izotopai vis dar spinduliavo iš jo. Jam vis dėlto leido vykti į Kauną, kur buvo užsakytas lėktuvo bilietas į Tel Avivą.
„Po tokių medicininių procedūrų ligoniai turėtų bent savaitę nevaikščioti po masines žmonių susibūrimo vietas, juo labiau nekeliauti svetur”, – patarė šią istoriją papasakojęs aplinkosaugininkas Berlinskas.
Spinduliavo JAV doleriai
Kitas pilietis, verslininkas iš Panevėžio, sėkmingai pardavė Ukrainoje prekių, ukrainietiškas grivinas iškeitė į JAV dolerius, šiuos įsibruko į kišenę ir patenkintas pasuko namų link. Jo laimę šiek tiek temdė tik rūpestis, kad dalis pinigų nedeklaruota. Šiuos verslininkas pasidėjo atskirai.
Šalčininkų pasienio kontrolės poste dozimetras parodė: nuo verslininko sklinda jonizuojančioji spinduliuotė. Spinduliavo ir jo automobilis, kur buvo paslėpta kita dalis uždarbio. Išsigandusiam žmogui teko parodyti visus dolerius. Dalis banknotų buvo radioaktyvūs, tad pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Vieną to žmogaus banknotą tyrėme ir mes. Prietaisai užfiksavo net 3 milijonų bekerelių jonizuojančiosios spinduliuotės aktyvumą. Pasinešiojus ilgokai tokį pinigą kišenėje, galima rimtai susirgti”, – pasakojo Berlinskas.
Detektoriai sveikatai nekenkia
Verslininko laimė, jis tebeturėjo valiutos keityklos, kurioje gavo dolerių, kvitą. Tyrimo metu paaiškėjo, jog radioaktyvūs banknotai į keityklą pateko iš Ukrainos teisėsaugos pareigūnų, kurie šiuos pinigus buvo paženklinę radionuklidais per vieną iš kriminalinių operacijų. Tokie pinigai jau nebeturėtų patekti į rinką, tačiau – pateko, o jų gavęs mūsų verslininkas vos nebuvo nubaustas už radioaktyviųjų medžiagų gabenimą. Bauda už tai nemaža – 5 tūkst. litų.
Praėjusiais metais pasienyje būta per 70 tokių incidentų. „Dauguma jų nebuvo labai rimti – tai laikrodį kas vežėsi, kurio skaičiai ir rodyklės nudažytos švytinčiais radžio dažais, tai perdaug jonizuojančiosios spinduliuotės skleidžiantį fotoobjektyvą – kai kuriuose lęšiuose yra radionuklidų. Teko šiuos daiktus konfiskuoti”, – sakė Radiacinės saugos centro vadovas Mastauskas.
Išvykstantys iš mūsų šalies ir atvykstantys į ją piliečiai jonizuojančiosios spinduliuotės detektoriais tikrinami ne tik pasienio postuose, bet ir oro uostuose. Radiacinės saugos specialistai tvirtina, kad ši kontrolė sveikatai nekenkia – detektoriai jonizuojančios spinduliuotės neskleidžia.
Drūkšių žuvys – neužterštos
Pasak Berlinsko, prieš dešimtmetį pavojingų incidentų būta kur kas daugiau. Tada į Lietuvą patekdavo nemažai radionuklidais užterštų metalų iš atominių elektrinių, povandeninių laivų. „Vienas kaunietis tokių metalų buvo prisigabenęs pilną sandėliuką – manė iš jų uždirbsiąs. Kai suprato, kad tai pavojinga, dalį metalų išvertė į kūdrą Ąžuolyne – teko mums juos išgraibyti”, – prisiminė pašnekovas.
O grįžtanti iš Rusijos mašina skleidė tiek daug jonizuojančiosios spinduliuotės, kad teko išpjauti ir į radioaktyvių atliekų saugyklą išvežti dalį jos rėmo.
Prieš keletą metų buvo pavogta net panaudoto Ignalinos atominėje elektrinėje branduolinio kuro kasetė. Didžioji dalis – apie 100 kilogramų – rasta ir pristatyta į atliekų saugyklą, o apie 20 kilogramų šio daug jonizuojančiosios spinduliuotės skleidžiančio kuro tebėra neaišku kur. Kai kas mano, jog Turkijoje.
Berlinsko nuomone, dabar radiacinės saugos būklė daug geresnė. Jo vadovaujamas Radiologijos skyrius tikrina, ar radionuklidų kiekis neviršija leistino dydžio vandens telkiniuose (ypač atidžiai jie kontroliuojami pasienyje), Aplinkos apsaugos agentūros RADIS grupė stebi radionuklidų kiekį ore. „Iš Baltarusijos atitekantis vanduo skleidžia šiek tiek daugiau jonizuojančiosios spinduliuotės negu mūsiškis, tačiau netrukus toji dozės galia sumažėja”, – sakė specialistas.
O ar iš Ignalinos atominės elektrinės su jos nuotekomis nepatenka radionuklidų į Drūkšių ežerą? Kai kurie meškeriotojai net vengia ten žvejoti. „Be reikalo vengia – radionuklidų Drūkšiuose ne ką daugiau negu kitame ežere. Tiesa, plėšriosios žuvys – karšiai, ešeriai ir kitos – radionuklidų sukaupia 3 kartus daugiau negu augalėdės, tarkim, kuojos. Bet vis tiek šių teršalų kur kas mažiau negu leidžiama”, – sakė Berlinskas.
Vienišiai gyvena sveikiau?
Prieš keletą metų Lietuva garsėjo pasaulyje kaip radioaktyvių grybų eksportuotoja. „Šių grybų atveždavo į mūsų šalį iš Baltarusijos, kuri užteršta po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, sumaišydavo su lietuviškais grybais ir gabendavo į Vakarus”, – sako Radiacinės saugos centro vadovas Mastauskas. Jo teigumu, dabar to nebepasitaiko.
Tad kur Lietuvoje dabar pavojingiausia radiacinės saugos požiūriu? „Jeigu sugalvotum nakvoti ant radioaktyvių atliekų saugyklos Ignalinos atominėje elektrinėje stogo – gal ir sunegaluotum: mano dozimetras ten parodė 1000 mikrosivertų per valandą dozės galią”, – svarstė Berlinskas. Pasak jo, toliau nuo saugyklos ši galia leistino dydžio neviršija.
Kaip jau minėjau pirmojoje šio rašinio dalyje, mus supa daugybė jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Radionuklidų yra ir mūsų kūnuose. Radiologas Gendrutis Morkūnas pusiau juokais skaičiuoja: susituokęs žmogus 0,005 mikrosiverto kas naktį gauna nuo kito toje pačioje lovoje miegančio žmogaus, tad per 1001 naktį susidaro 5 mikrosivertai.
Be jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių nebuvo išspausdintas ir šis straipsnis, kurį dabar skaitote, – spaustuvių mašinose jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai alfa dalelėmis saugo popierių, kad jis nesielektrintų. Tokių šaltinių yra ir tekstilės gamyklose, kur audžiami audiniai.
Atsargų ir Dievas sergsti
Radiacinės saugos specialistai tvirtina, kad dauguma šių šaltinių didelės įtakos mūsų sveikatai neturi, tačiau vis dėlto pataria būti atsargiu. Pavyzdžiui, prieš statant gyvenamąjį namą verta ištirti, ar toje vietoje iš žemės nesklinda pernelyg daug radono.
„Dabar madingi tapo medicininiai kompiuterinės tomografijos tyrimai. Jų metu žmogus gauna 50 kartų didesnę jonizuojančiosios spinduliuotės dozę negu įprastu rentgeno aparatu. Klysta tie pacientai, kurie visokiausiais būdais siekia, jog jiems šį tyrimą atliktų. Tik gydytojas gali nuspręsti, ar reikia tokio tyrimo”, – patarė Mastauskas.
Radiacinės saugos specialistai taip pat rekomenduoja (ypač vaikams, jaunuoliams ir nėščioms moterims) kuo mažiau bendrauti su žmonėmis, kurie buvo gydyti radioaktyviuoju jodu – tol, kol jo tų žmonių organizmuose yra.
Atidūs turėtų būti metalo laužo supirkėjai: tarp metalo kartais pasitaiko užteršto radionuklidais, taip pat nebereikalingų ir išmestų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Ypač tai aktualu tampa, kai šių šaltinių turinčios bendrovės bankrutuoja ir jie lieka neprižiūrimi.