Lietuvoje suteikta pirmoji licencija panaudotų pakuočių tvarkymo organizavimui. Licencija šiai specifinei veiklai gali būti išduota tiktai patikimai, skaidriai veiklą vykdančiai, pačius gamintojus bei importuotojus atstovaujančiai pelno nesiekiančiai organizacijai. Kol kas šiuos reikalavimus atitiko tiktai viena organizacija – viešoji įstaiga „Žaliasis taškas”.
Pataisytas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas nustato, jog gamintojai ir importuotojai savo išleistų pakuočių tvarkymą gali vykdyti patys arba jungtis į licencijuotas organizacijas ir joms pavesti visų ar dalies su pakuočių tvarkymu susijusių pareigų vykdymą. Tokiu būdu, gamintojai ir importuotojai yra atleidžiami nuo mokesčio už teršimą pakuotės atliekomis. Jei šios įstatymo nuostatos bus realiai įgyvendintos, žymiai sumažės aplinkos tarša komunalinėmis atliekomis, nes pakuočių atliekos sudaro apie pusę buitinių atliekų svorio ir apie du trečdalius tūrio.
„Pagaliau bus galima atskirti ilgalaikių planų turinčias įmones nuo greito pelno besivaikančių tarpininkų”, – komentuoja įvykusį faktą „Žaliojo taško” generalinis direktorius Saulius Žvirblis. „Licencija mums nesuteikia jokių privilegijų. Atvirkščiai – ji įpareigoja vykdyti visuomenės švietimą, numato prievolę visiems organizacijos nariams teikti paslaugas vienodomis sąlygomis bei eilę kitų su veiklos patikimumu susijusių pareigų. Europinė praktika rodo, kad tiktai tokios organizacijos suderina naudą visuomenei, gamintojams ir importuotojams bei atliekas tvarkančioms įmonėms. Rezultas: visuomenė gyvena švarioje aplinkoje, valstybė – įvykdo Europos Komisijos nustatytas tvarkymo užduotis, gamintojams ir importuotojams garantuojamas paprastas ir ekonomiškas tvarkymo procesas, atliekas tvarkančios įmonės gauna planingus užsakymus ir turi veiklos perspektyvą”, – sakė S. Žvirblis.
Tiek ekologiniu, tiek ir ekonominiu požiūriu yra žymiai naudingiau tvarkyti pakuotės atliekas, nei mokėti taršos mokestį. Pavyzdžiui, mineralinio vandens 1,5 litro talpos PET butelis pirkėjui pabrangsta tik apie 0,4 cento, jei jo gamintojas finansuoja tvarkymą ir apie 8 centus – jeigu moka taršos mokestį. Šio ekonominio mechanizmo pagalba supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai yra skatinami finansuoti gamtosaugą. Pavesdami pakuočių tvarkymą „Žaliajam taškui” 2005 metais įmonės sutaupė per 27 milijonus litų, o šiemet laukiama taupa sieks 42 milijonus.