Kauno apygardos teismą pasiekė milžiniškas ieškinys.
Technikos mokslų daktaras, buvęs Kauno politechnikos instituto mokslinis bendradarbis, anarchizmo idėjų propaguotojas 71 metų Jonas Marozas prašo priteisti iš valstybės – ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros pareigūnų ir teismo – 2 milijonus 5 tūkstančius 800 eurų (apie 7 milijonus litų) neturtinės ir turtinės žalos.
2 milijonais eurų kaunietis įvertino skriaudą, kurią esą patyrė dėl neteisėto jo suėmimo ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo verslininko Rimgaudo Butauto nužudymo byloje, kurioje jis buvo įtariamasis.
5800 eurų (apie 20 tūkstančių litų) ieškovas įvertino kilimą, kurį teisėsaugininkai paėmė iš jo namų kaip daiktinį įrodymą ir iki šiol negrąžino.
„Didžiąją dalį savo gyvenimo paskyriau technikos mokslams, buvau visų gerbiamas ir aukštai vertinamas žmogus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje”, – ieškinyje apie save rašo J.Marozas. Jis teigė, kad padarytos žalos dydį nurodė pagal savo vidinį vertinimą.
Įtariamasis buvo suimtas
2002 metų lapkričio 7-ąją Kauno Centro policijos komisariatas iškėlė bylą dėl neteisėto laisvės atėmimo automobiliais prekiaujančios bendrovės „Bruksus” akcininkui ir vadovui 44 metų R.Butautui.
Verslininkas dingo spalio 30-osios vidurdienį, kai iš prekyvietės išvažiavo namo.
Po kelių dienų Miško gatvėje, kurioje gyvena ir J.Marozas, buvo rastas užrakintas, be jokių grumtynių pėdsakų R.Butauto automobilis „Volkswagen Passat”.
Lapkričio 7 dieną J.Marozo namuose buvo atliktos dvi kratos, paimta įvairių daiktų, tarp jų – ir kilimas. Po penkių dienų kaunietis buvo sulaikytas ir jam pareikšti įtarimai, o dar po dviejų – suimtas dešimčiai parų.
Teismai leido J.Marozą suimtą laikyti iki 2003 metų kovo 20 dienos. Vėliau prokurorai įtariamajam paskyrė namų areštą, o nuo 2003-iųjų rugpjūčio 4 dienos – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teisėsaugininkai tuo metu buvo įsitikinę, kad užčiuopė R.Butauto dingimo, kurį mano esant nužudytą, pėdsakus, nes verslininkas dingo po to, kai apsilankė J.Marozo namuose.
Tačiau sulaikytas įtariamasis aiškino su R.Butauto dingimu neturįs nieko bendra, nes pastarąjį sumušė ir išsivedė į jo namus patekę nepažįstami nusikaltėliai.
Šios versijos pareigūnams paneigti nepavyko.
Teismas bylą nutraukė
R.Butauto žmogžudyste sunkinančiomis aplinkybėmis J.Marozas buvo apkaltintas 2003 metų vasario 24-ąją.
Dėl šių įtarimų jis 129 dienas buvo suimtas, 63 dienas praleido namų arešte griežtomis ir 74 dienas – švelnesnėmis sąlygomis.
Per tą laiką – ir iki šiol – teisėsaugininkams nepavyko rasti nei dingusio R.Butauto kūno, nei surinkti pakankamai J.Marozo kaltės įrodymų.
Ant kilimo, kuris buvo paimtas iš įtariamojo namų, buvo aptikta kraujo pėdsakų, tačiau ekspertai nepatvirtino, kad tai – R.Butauto kraujas.
Kartu su J.Marozu buvo įtariamas ir jo sūnus Jonas Marozas, tačiau jis, išaiškėjo, turi tvirtą alibi.
Teigdamas, kad yra nekaltas, kaunietis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė nutraukti jam pareikštus įtarimus dėl per daug ilgai užsitęsusio tyrimo.
2004 metų rugsėjo 22 dieną teismas priėmė palankią J.Marozui nutartį.
Tyrimas R.Butauto nužudymo byloje tęsiamas, tačiau įtariamųjų jame šiuo metu nėra.
Negailėjo piktų žodžių
„Ar jūs pykstate ant teisėsaugos?” – vakar „Lietuvos rytas” pasiteiravo Pasaulio piliečio pasą turinčio J.Marozo.
– Ne. Ieškinyje yra pateiktas mano santykis su valstybe.
– Tai kodėl prašote dviejų milijonų eurų neturtinei žalai atlyginti?
– Kad žinotų, jog taip daryti nereikia.
Valstybė yra nusikalstama organizacija, nes su laisvu žmogumi elgiasi kaip su savo nuosavybe ir vergu, nors Konstitucija skelbia, kad taip nėra. Konstitucija, kuri man irgi nulis.
– Konstitucija – nulis?
– O ten parašyta, kad kiekvienas žmogus yra laisvas, nepriklausomas ir neliečiamas. Tai ką – ne nulis?
Lietuvoje negalioja net džiunglių įstatymas, dėl ko labai gaila.
Advokatai siūlėsi ir vaišino
Prisiteisti pinigų iš valstybės tikisi ir Kalvarijos savivaldybės Trakėnų kaime gyvenantis 41 metų Sigitas Kidolius, iš įkalinimo vietos grįžęs prieš šešerius metus.
Tik neseniai buvo pripažinta, jog S.Kidolius ketverius metus kalėjo už žmogžudystę, kurios neįvykdė. Policijai pavyko nustatyti tikruosius žudikus.
„Kai tik pasigirdo pirmosios kalbos, jog policija surado tikruosius žudikus, pas mus pradėjo važinėti advokatai. Pirmasis atvyko Stanislovas Riabčiukas iš Kalvarijos.
Žinojau, kad jis skandalingai išgarsėjo byloje dėl ligoninėje sužalotų sutuoktinių Zdanių dvynukų. S.Riabčiukas siūlėsi padėti man prisiteisti daug pinigų. Atvyko neblaivus ir atvežė naminės degtinės butelį”, – vakar „Lietuvos rytui” pasakojo S.Kidolius.
Buvo atvažiavęs ir jaunas advokatas iš Marijampolės. Jis įsisodino S.Kidolių į savo automobilį ir vežiojo po barus, vaišino.
Važinėdami vyrai pateko į avariją. Po to šis advokatas daugiau nepasirodė.
Dar vienas advokatas siūlė 10 litų, o jeigu būtų per mažai, pažadėjo duoti ir 50.
Daug – ir 10 tūkstančių litų
„Aš nežinau, kokia ta man kalėjimo padaryta žala, – sakė S.Kidolius. – Iš pradžių atrodė, kad ir 10 tūkstančių litų yra gerai. Dabar visi sako, kad esu smarkiau nukentėjęs, tad norėčiau gauti šiek tiek daugiau pinigų.
Kiek? Aš nežinau. Norėčiau nusipirkti neblogą automobilį, kokį nors būstą kaime. Dar jį įsirengti. Be to, gal dar norėčiau turėti gražių drabužių.
Daugiau man nieko nereikia”.
Gyvena iš motinos pensijos
Atlikęs bausmę S.Kidolius apsigyveno tėvų name su motina, seserimi Virga ir jos sugyventiniu.
Visi gyvena iš motinos 250 litų pensijos.
Aldona Kidolienė sakė, kad gavusi pensiją pirmiausia sumoka už elektrą, o už likusius pinigus perka maisto.
Moteris dar net nepasvajojusi, ką pirktų, jeigu gavęs žalos atlyginimą sūnus ją paremtų: „Gal maisto norėčiau nusipirkti”.
S.Kidolius sakė, kad dabar bijo svetimų žmonių, nes mano, kad visi gviešiasi jo pinigų.
Pasitikėtų žinomu žmogumi
Apie tai, kad jau gali ieškoti žalos atlyginimo, vyriškis sužinojo iš kaimynystėje gyvenančios senutės dukters vilnietės.
Tačiau S.Kidolius nežino, nuo ko reikėtų pradėti ieškoti žalos atlyginimo.
Tačiau jis mano, kad sutartį dėl teisinės pagalbos sutiktų pasirašyti tik su tokiu advokatu, apie kurį yra girdėjęs iš televizijos.
Buvęs kalinys galėtų pasitikėti advokatu Kazimieru Motieka, tačiau nežino, kaip šį teisininką susirasti.
Be to, trakėniškis visiškai neturi pinigų kelionėms ar advokatų paieškoms. Šiuo metu jis verčiasi atsitiktiniais darbais talkininkaudamas pagyvenusiems kaimynams. Šie jį už darbą pamaitina ir duoda drabužių.
Neturi nei pinigų, nei sveikatos
S.Kidolius sakė, kad jo gyvenimas niekada nebuvo lengvas. Tačiau grįžus iš kalėjimo su žmogžudžio vardu jam buvo dar sunkiau. Jis prarado sveikatą, niekur negalėjo gauti darbo.
„Kai tik paaiškėjo, kad kalėjime sėdėjau nekaltai, vis važiavo advokatai, visi siūlė paslaugas.
O dabar jau kurį laiką niekas nieko nesiūlo.
Jeigu neatsiras advokato, aš pats tikrai nesugebėsiu savo teisių apginti – esu bemokslis, neturiu pinigų, neturiu sveikatos”, – vakar kalbėjo ketverius metus be kaltės kalėjęs S.Kidolius.
Broliai negavo kompensacijos
„Lietuvos ryto” kalbinti teisininkai skirtingai vertino nepagrįstai nuteistų ar neteisėtai suimtų žmonių galimybes prisiteisti milijonus.
Daugelis jų tvirtino, jog tikėtis didelių sumų būtų sunku.
Tai, kad Lietuvoje nuo teisėsaugos nukentėjusiems žmonėms sunku gauti kompensaciją, įrodo ir brolių Sauliaus, Dainiaus ir Jono Sarulių pavyzdys. Jie buvo nekaltai apkaltinti 1997 metais nužudę Ukmergės verslininkę Aušrą Buzienę ir už grotų praleido pusantro mėnesio.
Vėliau Vilniaus apygardos teismas broliams paskyrė po 7 tūkstančius litų moralinės kompensacijos.
Tačiau šį sprendimą panaikino Apeliacinis teismas.
Už dieną – po 1000 litų
Tuo tarpu su Panevėžio „tulpinių” gauja sietas Sigitas Raišelis nuėjo kitu keliu.
Nieko nelaimėjęs mūsų valstybėje, S.Raišelis padavė Lietuvą į Strasbūro teismą.
S.Raišelis skundėsi, kad 1997 metais buvo neteisėtai 12 dienų sulaikytas prevencine tvarka.
Po ilgo bylinėjimosi Lietuvos valdžia ir ją apskundęs S.Raišelis pasiekė taikos susitarimą. Buvo sutarta, kad panevėžietis atsiims skundą šioje byloje, o Vyriausybė jam įsipareigojo sumokėti 12 tūkstančių litų – po tūkstantį litų už nelaisvėje praleistą parą.
Atlygina Teisingumo ministerija
Kompensaciją neteisėtai kalėję žmonės gali gauti ir net nesikreipę į teismą.
Šiuo metu žalą nuo pareigūnų nukentėjusiems asmenims atlygina Teisingumo ministerija.
Tačiau ji vadovaujasi dar 1997 metais priimtu įstatymu, kuris numato maksimalią 10 tūkstančių litų sumą už moralinės žalos atlyginimą. Taip pat atlyginama ir turtinė žala, kurios dydis priklauso nuo nukentėjusiojo atlyginimo vidurkio.
Tuo atveju, kai nukentėjusiajam siūlomų pinigų nepakanka, jis gali kreiptis į teismą ir reikalauti daugiau.