Robertas Javtokas džiaugiasi, kad LKL finalo serija buvo, kiek įmanoma, trumpa: „Lietuvos rytas” keturias pergales prieš „Žalgirį” pasiekė per ketverias rungtynes. 26 metų 210 cm ūgio LKL čempionų kapitonas dabar mėgaujasi laisve, kai rytą pakirdęs neturi skubėti į treniruotes, galvoti apie rungtynes. To vidurio puolėjas labiausiai pasiilgo ilgo ir įtempto sezono metu.
– Robertai, kaip po ketvirtųjų LKL finalo serijos rungtynių atšventei pergalę?
– Kad aš ketvirtadienį nešvenčiau. Iš Kauno į Vilnių grįžau ne autobusu su komanda, o automobiliu su žmona Vilma. Parvažiavome tiesiai namo. Buvau stipriai pavargęs, tad šventimui jėgų pritrūkau.
Kiek žinau, komandos draugai ėjo linksmintis į miestą.
Kitą dieną po rungtynių su kitais „Lietuvos ryto” žaidėjais vykau į žvejybą. Tai buvo gera proga pabūti visiems drauge ne sporto aplinkoje.
– Mėgsti žvejoti?
– Labai. Tik sezono metu retai pasitaiko tokių galimybių.
– Kiek turi meškerių?
– Kokias septynias. Turėdamas laisvo laiko, visuomet imu vieną jų ir traukiu žvejoti.
– Koks didžiausias tavo laimikis?
– Stambių žuvų nesu ištraukęs. Nebent tuose tvenkiniuose, kur jos veisiamos ir auginamos. Ten užkimba ir didelių.
O šiaip natūraliuose vandens telkiniuose mano sugautas didžiausias laimikis buvo kokių poros kilogramų.
„Laimėjome net ir prastai žaisdami”
– Ar ši finalo serija buvo tokia, kokios tikėjaisi?
– Negaliu sakyti, kad tikėjau, jog išlošime rezultatu 4:0. Bet maniau, kad laimėsime mes. Juk iki finalo serijos dvejose rungtynėse prieš „Žalgirį” šventėme pergalę dideliu skirtumu.
Tikėjimą „Lietuvos ryto” pranašumu sustiprino ir tai, kad Darjušas Lavrinovičius gavo traumą ir iškrito iš „Žalgirio” gretų.
Mes buvome pasiekę neblogą formą ir norėjome, kad LKL finalo serija būtų kiek įmanoma trumpiausia.
Tikėjome savo jėgomis, bet ne visuomet gauni tai, ko tikiesi. Vis dėlto mums pavyko.
– Kodėl „Žalgiris” pralaimėjo?
– Todėl, kad šįmet mes esame stipresni. Bent jau šiuo momentu tikrai esame geresnė komanda. Ir laimėjome neatsitiktinai – juk visi prognozavo mūsų pergalę.
Antra vertus, tikrai nenoriu varžovų nuvertinti – turėjome kovoti iki paskutinių sekundžių.
– Vienerias rungtynes laimėjote įtikinamai, kitų baigtis buvo neaiški iki pat pabaigos. Kodėl taip bangavo „Lietuvos ryto” žaidimas?
– Jautėme sezono pabaigos nuovargį. Sunku paaiškinti, kodėl taip nutiko. Gal mes ką nors darėme blogai? Juk visko būna, ne mediniai esame.
Bet net ir prastai rungtyniaudami laimėjome. Tai parodo, jog esame labiau verti pajėgiausios LKL komandos vardo. Čempionų titulo ilgokai nebuvome iškovoję. Matyt, atėjo tam laikas.
– Jau ne vieneri metai tarp tavęs ir „Žalgirio” kapitono Tanokos Beardo aikštėje vyksta mikrodvikova. Amerikietis finalo serijoje „Lietuvos rytui” pridarė nemažai rūpesčių. Taip ir neradai jam priešnuodžių?
– Tanoka primeta daug taškų, nesvarbu, ar prieš jį giniesi, ar nesigini.
„Noriu pabėgti nuo režimo”
– Antrosiose rungtynėse dėl LKL čempiono vardo padarei dvigubą dublį: surinkai 19 taškų ir atkovojai 13 kamuolių. Ar „Lietuvos ryto” trenerio asistentas Robertas Kuncaitis tesėjo pažadą už tokį rezultatą dovanoti rūkytą ungurį?
– Žinoma. Gavau jį po treniruotės. Parsivežiau ungurį namo, suvalgėme abu su Vilma. Komandos draugų nevaišinau – negi salėje ungurį pjaustysi.
Ar skanus? O kaip gali būti neskanus šviežias rūkytas ungurys!?
– Ko labiausiai norisi po ilgo ir įtempto sezono?
– Atostogų ir laisvo laiko. Noriu pabėgti nuo režimo, treniruočių ir rungtynių ritmo. Labai pasiilgau būsenos, kai atsikeli rytą ir darai tai, ką nori. Sugalvoji kur nors išvažiuoti – sėdi į mašiną ir leki. Kitą dieną – kitur.
Tam turėsiu visą laisvą mėnesį su trupučiu, kol prasidės rinktinės stovyklos. Nesakau, kad nesportuosiu per atostogas, bet tai darysiu jau be jokių planų.
„Visi pasiilgome rinktinės”
– Kokia tavo nuotaika prieš rinktinės stovyklą, rengimąsi pasaulio čempionatui Japonijoje?
– Puiki. Noriu į rinktinę. Su kuo tik pašneku, visi jos pasiilgę. Jau kalbėjau ir su treneriu Antanu Sireika. Visi laukiame, norime, juk į Japoniją važiuojame (juokiasi).
„Turiu daug pasiūlymų”
– Ką galvoji apie kitą sezoną?
– Galvoju, kad reikės kur nors žaisti krepšinį (juokiasi).
Jei rimtai, turiu nemažai pasiūlymų iš įvairių klubų. Kol kas nieko galutinai nesu nusprendęs.
– Gal sulaukei rimto kvietimo ir iš seniai tavimi besidominčios NBA ekipos „San Antonio Spurs”?
– Yra labai viliojančių pasiūlymų ir Europoje. Aišku, žaidimas NBA – viena mano senų svajonių. Šįmet ji gana reali.
Gavau pasiūlymą ir likti „Lietuvos ryte”.
Reikia visus variantus apgalvoti, apsvarstyti. Pasirašyti kontrakto su niekuo neskubėsiu. Lietuvos rinktinei atstovausiu tikriausiai dar neturėdamas sutarties su jokia ekipa. Ketinu laukti ir gauti tai, ko noriu.