UAB „Garant” tikėjosi dar pernai rudenį baigti kelti iš vandens trijų Klaipėdos uoste, prie jūros vartų, nuskendusių laivų nuolaužas, tačiau darbai tebevyksta iki šiol. Tiesa, užpraeitą savaitę baigtas vadinamosios baržos likvidavimas. Darbus apsunkino ir tai, kad dėl sprogimų po vandeniu pavojų teko atsisakyti povandenininkams įprasto laivų pjaustymo elektrodais būdo ir imtis rankinio darbo.
Sutartį dėl nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir UAB „Garant”, pasiūliusi patraukliausią kainą ir laimėjusi tarptautinį konkursą, pasirašė dar 2004 metų kovo mėnesį. Projekto vertė – per 12 mln. Lt.
Padeda latvių narai
Šiuo metu „Garant” specialistai, mesdami visas jėgas, kai tik leidžia oro sąlygos, intensyviai dirba prie dviejų skenduolių. Jeigu niekas nesutrukdys, tikimasi darbus baigti per tris mėnesius. Šiame darbų fronte nuolatos triūsia 30 žmonių. Dviem pamainomis dirba dvi „Garant” ir viena Latvijos kompanijos „Eprons” narų stotys, po 3 žmones kiekvienoje. Jei tik leidžia oro sąlygos, dirbama ir naktimis.
Nors nuskendusiuose laivuose seniai nebėra kuro, tačiau jo likučių yra vamzdžiuose, sistemose, jų pakaktų aplinkai užteršti. Todėl atliekant darbus naudojama absorbcinė boninė užtvara, budi Uosto direkcijos laivai „Zundos”. Pasak „Garant” prezidento Vasilijaus Pigarevo (Vasilij Pigarev), kol kas aplinkos teršimo atvejų pavyko išvengti.
V. Pigarevo teigimu, bendrovės specialistai triūsė netgi viršydami savo galimybes, tad šiandien darbų atlikta pakankamai – jau iškelta apie 1,8 tūkst. t nuskendusių laivų metalo. Tačiau per tris mėnesius dar reikės iškelti apie 3,7 tūkst. t dviejų skenduolių metalo. Pasak V. Pigarevo, pasiruošimo darbai jau beveik baigti – skenduolius baigiama supjaustyti į dalis, kurias galima kelti, beliko keliose vietose pritvirtinti galingus lynus ir inkarines grandines.
Ne barža, o laivas
„Garant” specialistai išsiaiškino, kad 1954 metais prie pietinio molo likusi vadinamoji barža, ant kurios užplaukė Klaipėdos uoste tanklaivis „Princes Pia”, buvo garinis prekybos laivas „Hubert Shrioder”. Paruošiamieji darbai iškelti šį laivą buvo baigti dar pernai gruodį. Tačiau prireikė keturių mėnesių, kad būtų likviduotos į tris dalis padalintos jo nuolaužos.
Iš pradžių prie šio laivo, kaip ir prie kitų dviejų skenduolių, dirbo danų barža su ekskavatoriumi – laužė ir kėlė metalą. Vėliau ji padėti nebegalėjo, nes ekskavatoriaus kaušas metalą pasiekė tik iki 11 metrų gylio, tad giliau esančios nuolaužos liko.
Danams baigus darbą, dar buvo likusi maždaug 50 m ilgio ir 9 m pločio laivo „Hubert Shrioder” korpuso dalis. Ją teko narams supjaustyti rankiniu būdu. Paskutines laivo dalis iškelti „Garant” padėjo AB „Klaipėdos hidrotechnika” plaukiojantysis kranas PK-45. V. Pigarevo teigimu, krano įgula dirbo kaip profesionalūs jūrininkai.
Iš viso buvo iškelta apie 700 tonų „Hubert Shrioder” metalo. Šiuo metu beliko pakartotinai atlikti magnetometriją ir pateikti jos duomenis užsakovei Uosto direkcijai bei skenduolių iškėlimo darbų priežiūrą atliekančiai Vokietijos kompanijai „BLG Consult”.
Liko pusė laivo
Po vandeniu dar yra likęs 1982 metais prie šiaurinio molo iš uosto pusės nuskendusio tanklaivio „Globe Asimi” laivagalis, mašinų skyrius, kitaip sakant, apie pusė laivo.
Jo iškėlimo darbus apsunkina tai, kad tanklaivis guli ant borto pasviręs 72 laipsniu kampu. Todėl danų barža su ekskavatoriumi negalėjo būti maksimaliai išnaudojami keliant plonąsias laivo nuolaužas, prieita tik prie kilio dalies, o daugiau ekskavatorius dirbti nebegalėjo.
10-12 metrų gylyje esantis „Gobe Asimi” 6-7 metrus yra sulindęs į smėlį, tad „Garant” specialistams nuolatos tenka atlikti papildomus darbus. Pavyzdžiui, ne kartą po stipresnio vėjo narai grįžę į savo darbo vietą rasdavo viską užnešta smėliu, tad jiems tekdavo dešimtis parų dirbti iš naujo atkasant smėlį, kad galėtų tęsti darbus. Taigi smėlis yra vienas iš pagrindinių povandenininkų priešų.
Prie „Rudolf Breitscheid”, nuskendusio prie uosto vartų iš jūros pusės, dirbti pradėta dar pernai. Šiuo metu liko paskutinis pjūvis, atskirsiantis mašinų skyrių nuo 4-ojo triumo, ir laivas bus padalintas į tris dalis.
Kviesis olandų kraną
Beje, Klaipėdos povandenininkams koją pakišo tam tikri politiniai dalykai. Pernai pavasarį iš Kaliningrado taip ir neatplaukė 500 tonų keliamosios galios plaukiojantysis kranas. Kai buvo paprašyta leidimo jam įplaukti į Klaipėdos uostą, Baltijos jūroje prasidėjo kariniai NATO šalių mokymai. Kadangi kaliningradiečių kranas plaukiojo su Rusijos karinio pagalbinio laivyno vėliava, Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareikalavo pateikti papildomų jo dokumentų. Kaliningradiečiai, turėdami ir taip daug užsakymų, atsisakė teikti pagalbą „Garant”.
Dabar „Garant” baigiamiesiems darbams į pagalbą žada kviestis Olandijos kompanijos kraną, kurio keliamoji galia – apie 1500 tonų. Be abejo, jo paslaugos kainuos brangiau nei kaliningradiečių krano. Didelę keliamąją galią turintis kranas reikalingas todėl, kad skenduolių cisternose, tankuose ir kitose vietose pilna smėlio. Jis paprastai konstrukcijos svorį padidina 2-3 ar net daugiau kartų. Iki liepos mėnesio planuojama baigti tvirtinti visas grandines ir lynus ir kviesti olandų plaukiojantįjį kraną.
Realiai „Garant” prie nuolaužų dirbti pradėjo 2004 m. rugsėjį. Iki pernai metų kovo dėl blogų oro sąlygų buvo prarasti trys darbo mėnesiai. Šiemet ilgai normaliai dirbti neleido šalta žiema ir ledas – tokiomis sąlygomis narams po vandeniu būti buvo labai pavojinga. Sausio mėnesį šiemet dirbtos tik kelios dienos, vasarį ir kovą – jau ilgiau.
V. Pigarevas sako, jog darbus greičiau atlikti sutrukdė ir prastos oro sąlygos, ir labai blogas matomumas ne tik žiemą, bet ir pavasarį, kai iš upių buvo nešamas smėlis, dumblas, ir Klaipėdos uosto jūros vartų, akvatorijos specifika. Atrodo, oras puikus, žmonės ilsis pliaže, o vartuose prasidėjus 1,5 – 2 metrų bangavimui, narai praktiškai nebegali dirbti. Be to, esant mažiausiam bangavimui smėlis nuolatos užneša objektus.
„Garant” prezidentas džiaugiasi tuo, kad Uosto direkcija didelių pretenzijų bendrovei nereiškia. Ji pratęsė darbų atlikimo terminus, tačiau ir per papildomą laikotarpį bendrovės specialistai galėjo dirbti tik nedaug dienų.
Pasak V. Pigarevo, Uosto direkcija sutaupė lėšų pasirinkdama „Garant” atlikti skenduolių iškėlimo darbus, nes konkurse dalyvavę jo konkurentai už šiuos darbus prašė kur kas daugiau mokėti. Jis tikina, kad direkcija dar kartą sutaupys netgi numatytos „Garant” mokėti sumos atžvilgiu, mat nereikės atlikti tiek tokios vertės darbų.
Beje, iškeltas skenduolių metalas gabenamas į bendrovę „Kuusakoski” ir ten yra sveriamas dalyvaujant kompanijos „BLG Consult” atstovui. Uosto direkcija „Garant” moka už toną ištraukto metalo.
Patirtis – neįkainojama
„Atlikę skenduolių kėlimo darbus Klaipėdoje tokiomis sąlygomis, būsime pasirengę siūlyti savo paslaugas bet kuriai Europos šalies kompanijai. Vargu ar dar kur nors mums teks susidurti su tokiais sunkumais, kuriuos teko įveikti čia. Per tą beveik dvejų metų laikotarpį mūsų specialistų įgyta patirtis – neįkainojama”, – „Vakarų ekspresui” sakė „Garant” prezidentas.
Ruošdamasis atlikti skenduolių iškėlimo darbus „Garant” įsigijo 120 tūkst. litų kainavusią aparatūrą, kurios dėka gali atlikti magnetometriją ir surasti metalą ne tik jūros dugne, bet ir balose bei žemės gelmėse. Bendrovės specialistams išmokus naudotis tokia technika jai atsivėrė kitos veiklos erdvės.