Ką daryti, jei nenorite ar nemėgstate šienauti pievelės? Geriausia išeitis – besidriekiantys augalai.
Viena pagrindinių šliaužiančių augalų auginimo sąlygų – tinkamas dirvos paruošimas. Pirmiausia visas plotas perkasamas ir kruopščiai išrenkamos daugiametės piktžolės bei akmenys, po to gausiai patręšiama kompostu arba kitomis organinėmis trąšomis. Dirvos struktūrai pagerinti reikėtų įmaišyti durpių ir perkasti jas su viršutiniu žemės sluoksniu. Laidžią dirvą verta negiliai, kelių centimetrų gyliu, perkasti su moliu. Ant žemės tinka išbarstyti nelabai smulkios pušies žievės paklotę – mažiau dygs piktžolės.
Šliaužiantys augalai būna nevienodo aukščio, spalvos ir lapų formų, žydi skirtingu laiku. Jei šalia susodinamos kelios rūšys, gaunamos įdomios kompozicijos. Visi jie, ir krūmai, ir krūmeliai, žolės ar gėlės, daugiamečiai ir plinta ataugomis arba šakniastiebiais. Tankiai suauga tik trečiaisiais arba ketvirtaisiais metais.
Ylalapė žemenė (Sagina subulata)
Panaši į smulkias samanas, auga 3-5 cm aukščio „pagalvėlėmis”. Birželį pražįsta smulkiais baltais žiedais. Plečiasi lėtai, nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Geriausiai auga pusiau pavėsyje. Tinka laidi ir drėgna dirva. Patartina atnaujinti kas 2-3 metai, nes nunyksta vidurinė kupstelių dalis. Žiemai reikia šiek tiek pridengti. Dauginama dalijant kerus. Labai tinka nedideliems darželiams.
Trilapė valdšteinija (Waldsteinia ternata)
Kilusi iš Rytų Europos. Užauga iki 15 cm aukščio. Lapai iš dalies žaliuoja ir žiemą. Geltoni žiedai išsiskleidžia balandžio ir gegužės mėnesiais. Augalas nereiklus dirvai, ištveria trumpalaikę sausrą. Mėgsta pusiau pavėsį, bet jei pakankamai drėgna žemė, gali augti ir saulėkaitoje. Lengvai dauginamas ataugomis ir greitai plečiasi.
Ylalapis flioksas (Phlox subulata)
Kilęs iš Šiaurės Amerikos, kur auga šviesiuose miškuose. Šliaužiantys stiebai su standžiais žiemą žaliuojančiais lapais suauga į tvirtą dangą. Užauga iki 10-15 cm aukščio. Gegužę žydi baltais, violetiniais arba rausvais žiedais, priklausomai nuo veislės. Dirvai nereiklus. Gražiai atrodo 5-10 metų, po to reikia atnaujinti. Dauginamas žaliosios ūglio dalies auginiais vėlyvą vasarą. Mėgsta saulėtas vietas.
Houtuinija (Houttuynia cordata)
Kilusi iš Azijos. Šliaužiantys stiebai užauga iki 15 cm ilgio. Lapai margaspalviai, širdiški, 4-5 cm ilgio. Spalvų intensyvumas priklausys nuo to, kiek gaus šviesos – pavėsyje būna žalesnės. Neišvaizdūs balti žiedai išsiskleidžia ankstyvą vasarą. Mėgsta drėgną dirvą, tėvynėje auga pelkėtose vietose. Šaknų sistema gerai išsivysčiusi ir tinkamomis sąlygomis plačiai išsidriekia. Bet gali nušalti, todėl žiemai geriau pridengti. Lietuvoje gana reta, savaime neauga.
Pūkuotoji glažutė (Cerastium tomentosum)
Savaime auga Apeninuose. Greitai plečiasi, suauga tankiu 10-30 cm aukščio kilimu. Mėgsta saulėtas vietas ir gana sausą dirvą. Kvapnūs balti žiedeliai skleidžiasi gegužės pabaigoje ir birželį. Nužydėjusius stiebus reikia šiek tiek apkarpyti. Žiemai augalą patartina šiek tiek pridengti. Dauginama sėklomis arba gegužės – rugpjūčio mėnesį ruošiamais auginiais. Senesni kupstai viduryje išplinka, todėl juos kas keleri metai reikia atnaujinti.
Šliaužiančioji vaisgina (Ajuga reptans)
Savaime auga Europos miškuose. Greitai plečiasi, nes driekiasi ilgomis šliaužiančiomis palaipomis, kurių galuose susiformuoja naujos lapų skrotelės. Žydi gegužės viduryje – birželio pradžioje žydrais žiedais. Žiedynai auga ant 10-15 cm aukščio stiebelių. Mėgsta drėgnokas ir pusiau pavėsingas vietas. Dauginama dalijant. Tai ilgaamžis ir šalčiui atsparus augalas.