Euro erdvė – dar be Vyčio ženklo

Eurų monetos su Vyčiu, kurias buvo pasirengęs kaldinti Vilnius, nuo 2007-ųjų dar nepasklis po Europos šalis, turinčias šią tarptautinę valiutą.

Vakar Strasbūre posėdžiavusi Europos Komisija (EK) nusprendė: Lietuva kol kas nepasirengusi įvesti eurą.

Vienintelė kliūtis, pakišusi mūsų valstybei koją pakeliui į euro erdvę, – pernelyg sparčiai didėjančios kainos.

„Galiu konstatuoti, kad šios išvados – tai nuosprendis: 2007 metais Lietuva netaps euro zonos nare. Manau, kad neliko jokių teorinių galimybių kitąmet įsivesti eurą”, – antradienį „Lietuvos rytui” sakė EK narė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už biudžetą ir finansinį programavimą.

Anksčiau Lietuvos politikai tikėjosi, kad net jei EK išvados bus neigiamos, ES Vadovų taryba galbūt padarys politinį sprendimą leisti Lietuvai kitąmet įsivesti eurą.

Vakar paklaustas apie tokią galimybę Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nebuvo optimistas: „Aš nemanau, kad taip bus”.

Paguodai – komisaro pagyrimas

Šalyje, siekiančioje įsivesti eurą, infliacija negali viršyti vadinamojo Mastrichto kriterijaus, kuris yra apskaičiuojamas prie trijų stabiliausias kainas turinčių Europos Sąjungos narių infliacijos vidurkio pridėjus 1,5 proc. Lietuvos infliacija viršijo Mastrichto kriterijų mažiau nei 0,1 proc.

„Lietuva atitinka visus kriterijus, išskyrus infliacijos.

Vidutinė infliacija šiek tiek viršijo kriterijų nuo 2005 metų balandžio. Prognozuojama, kad infliacija artimiausius mėnesius dar didės.

Noriu pagirti Lietuvą už stiprų ekonomikos augimą ir tikiuosi, kad ši šalis artimiausiu metu atitiks narystei euro zonoje keliamus reikalavimus”, – sakė ES ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Joaquinas Almunia.

Jaučiasi viską padarę

„Yra taip, kaip yra. Apmaudu, kad dėl kelių šimtųjų procento dalių nepavyko”, – antradienį kalbėjo R.Šarkinas. Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankas padarė net daugiau nei galėjo, siekdamas 2007 metais litą pakeisti euru.

„Sąžiningomis priemonėmis infliacijos nebuvo galima suvaldyti.

Jei būtų naudojami nesąžiningi būdai, tada gal ir buvo galima. Tačiau bet kokie nesąžiningi žingsniai anksčiau ar vėliau būtų išlindę”, – teigė R.Šarkinas.

Priekaištai – ir Vyriausybei

Tuo tarpu šalies prezidentas Valdas Adamkus paragino Vyriausybę ir kitas institucijas reikliai bei savikritiškai įvertinti, ar buvo viskas padaryta, kad Lietuva įsivestų eurą: „Tik tai galėtų tapti solidžiu pagrindu planuojant mūsų veiksmus ateityje”.

V.Adamkus paragino Vyriausybę vykdyti griežtą biudžeto politiką ir prieš artėjančius rinkimus nepasiduoti pagundai imtis trumpalaikių priemonių, kurios didintų Lietuvos skolas.

Prezidentas vakar taip pat pasiūlė Lietuvos politikams ryžtingai mažinti gyventojų pajamų mokestį bei vykdyti kitas ekonomikos augimui būtinas reformas.

Anot šalies vadovo, infliacija didėjo ir dėl objektyvių priežasčių, kurioms Lietuva negalėjo turėti įtakos.

Tačiau kainų didėjimą, prezidento teigimu, lėmė ir neapgalvoti valdžios sprendimai.

V.Adamkaus manymu, euro įvedimas sustiprintų šalies patrauklumą investicijoms, palengvintų prekybos ryšius.

Kaltina valdžią neveiklumu

Nors EK ataskaitos tonas nėra labai griežtas, D.Grybauskaitė pasiūlė Lietuvos valdžios atstovams įsiklausyti ir į ankstesnes Europos Komisijos užuominas, kurios buvo praleistos pro ausis beveik prieš metus.

„Praėjusių metų vasarą, komisaro J.Almunios vizito metu, mūsų šalies Vyriausybei buvo pasakyta, kad būtina imtis priemonių infliacijai suvaldyti.

Jau tada Europos Komisija pradėjo stebėti Lietuvos veiksmus, kaip ji tvarkosi su infliacija”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Komisarės teigimu, jei Vyriausybė nesuskubs imtis priemonių, artimiausiu metu sužlugs viltys įsivesti eurą ir 2008 metais: „Ekonomikos reiškinius, skirtingai negu gamtos jėgas, suvaldyti įmanoma ir būtina.

Nebereikia ieškoti kaltų. Tai turi būti labai gera pamoka visiems”.

Lietuvė nepritarė išvadoms

D.Grybauskaitė tikino „Lietuvos rytą”, kad siekė įkalbėti savo kolegas pakeisti Lietuvai nepalankias išvadas.

Bet to padaryti nebuvo galimybių, todėl tik buvo sušvelnintas EK ataskaitos tonas, o sprendimas liko neigiamas.

D.Grybauskaitė taip pat nepritarė pačioms EK išvadoms, nes Lietuva aklai vertinta pagal Mastrichto kriterijus, o ne pagal realią situaciją.

Komisarės nuomone, EK išvadas galima vertinti ir kaip politinį sprendimą, kuris reiškia, kad daugiau nebebus daromos išimtys kandidatėms į euro zoną.

Be to, Europos Sąjungoje atsirado ir plėtros baimė. Esą jeigu Europoje vyrautų kitokios nuotaikos, Lietuva galbūt būtų patekusi į euro zoną, net jeigu ir šiek tiek viršytų Mastrichto kriterijus.

Apie ateitį – atsargiai

Kol kas neaišku, nuo kada vėl Lietuva mėgins įsivesti eurą.

R.Šarkino teigimu, pirmiausia reikia apskaičiuoti, kada bus palankiausios aplinkybės tai padaryti ir kada Lietuva atitiks visus Mastrichto kriterijus.

Premjerą pavaduojantis finansų ministras Zigmantas Balčytis vakar po neigiamo EK sprendimo kalbėjo, kad Vyriausybė neatsisako planų kuo greičiau įsivesti eurą, tai ir ir toliau lieka pagrindinis Lietuvos tikslas.

Bet Vyriausybė kol kas neapsisprendė, kokia galėtų būti naujoji euro įvedimo data.

Lems ir politikų nuotaikos

Teoriškai Lietuva galėtų mėginti įsivesti eurą 2008-ųjų sausio 1 dieną, tačiau vėl gali pakišti koją infliacija. EK prognozuoja, kad kitąmet ji Lietuvoje dar išaugs.

Kitais metais euro įvedimui gali kliudyti ne tik infliacija, bet ir politika. Eurą jau įsivedusių valstybių gyventojai įsitikinę, jog po euro įvedimo padidėjo kainos.

To paties baiminasi ir nemaža dalis Lietuvos žmonių.

2008 metų rudenį vyks Seimo rinkimai, todėl kainų padidėjimas gali sužlugdyti valdžioje esančių politikų planus juos laimėti.

Leidimą gavo tik Slovėnija

Lietuva tapo pirmąja ES naujoke, kuri gavo neigiamą atsakymą dėl narystės euro zonoje. Tuo tarpu Slovėnija greičiausiai bus pirmoji iš naujųjų ES narių, kuri įsives eurą.

EK teigiamai įvertino Slovėnijos pasirengimą ir pranešė siūlysianti ES Vadovų tarybai leisti šiai šaliai tapti euro zonos nare 2007 metų sausio 1 dieną.