Moterys turi ypatingos jėgos. Žlugusi romantiška istorija, gedulas, badas, prievarta ir kitos nepalankios situacijos – jos kenčia, tačiau galiausiai vėl atsitiesia.
Dažniau nei vyrai, už kuriuos jos ilgiau gyvena biologine prasme. Moterų vidutinė amžiaus trukmė – 83,3, vyrų – 77,4 metų. Italijos statistikos departamento duomenimis, 2050 metais ji pailgės, tačiau skirtumas išliks: atitinkamai 88,9 ir 83,6 metų. Ilga moterų gyvenimo trukmė pirmą kartą tapo globaliniu fenomenu. Tai rodo tyrimas, kurį aprašė „British Medical Journal”.
Moterys – tvirtos kaip geležis, tačiau kartu lanksčios kaip nendrė. Todėl, kai joms tenka patirti smūgių, jos nelūžta. Ir netgi sugeba pyktį panaudoti tobulėjimui. Jos labai stiprios dvasiškai. Tam įtakos turi ne tik biologija, bet ir pažintiniai, emociniai, šeimyniniai bei socialiniai veiksniai. Specialistai tokį sugebėjimą vadina tamprumu. Šis terminas rodo metalų savybę grįžti į pradinę formą. Pajutote smūgį, sulinkote, tačiau atsistojote ant kojų ir išsitiesėte. Daugybė atliktų tyrimų, taip pat ilgus amžius trukę stebėjimai rodo, jog moterys visada buvo tokios. Karai, prievarta, uraganai: jos visada tvirtai atlaikydavo nelaimes ir likimo smūgius.
Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad „silpnoji lytis” paženklinta XX. Dviguba X chromosoma (vyrų – XY) saugo moteris nuo daugelio genetinių ligų, pavyzdžiui, raumenų distrofijos ir hemofilijos. Nors jas kamuoja autoimuninės patologijos ar depresija, jos vis tiek nemiršta taip greitai ir dažnai, kaip vyrai, nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, alkoholizmo, opų ar kai kurių rūšių vėžio. Ne tik dėl genetinės profilaktikos, bet dar ir todėl, kad dažniau nei vyrai lankosi pas gydytojus. Taip teigiama 2000 metais „British Medical Journal” išspausdintame tyrime „The Fragile Male” („Trapioji lytis”).
Tačiau tai susiję ne tik su chromosomomis. Sociologai sako, kad moterų sugebėjimas pasipriešinti nepalankiems veiksniams susiformavo dar pirmykščiais laikais. Sirgdamos, patirdamos prievartą, stebėdamos imperijų žlugimą, jos kaupė patirtį. Tyrinėtoja neurologė Šeli E. Teilor iš „Ucla” „Los Angeles Times” pasakojo, kad 1991 metais žlugus sovietiniam režimui, vienišiems vyrams buvo labai sunku gyventi: nedarbas, depresija, alkoholizmas. Todėl gyvenimo trukmė, palyginti su ankstesniu periodu, sutrumpėjo 6-7 metais. „O moterys sukūrė socialinę sistemą, kuri jas gelbėjo: jos visada buvo kuo nors užsiėmusios – stovėjo eilėse, rūpinosi vaikais, ėjo į darbą.”
Be to, jos dar ir mamos, net jeigu vaikų ir neturi. Š. E. Teilor sakė: „Jos draugiškos, rūpestingos, komunikabilios”. Nuo pat gimimo jos pradeda formuoti būsimą savo apsaugą: kalba apie tai, ką tikrai jaučia. Specialistai sako, jog sugebėjimas papasakoti, ką jaučiate, – ne pokštai ir ne kvailystė, tai – sveikata, energija. Taip pat ir chemija, jeigu kalbėtume apie antistresinį hormoną oksitociną. Nereikėtų pamiršti ir sielos: juk moterys kai kada verkia. O po to kuria ateities planus.