Tikėję, kad Londone jų trylikamečio sūnaus Deivido laukia šviesesnė ateitis negu Lietuvoje, šilutiškiai Strižegauskai dabar sprendžia kraupų galvosūkį – kur jį palaidoti: Lietuvoje ar Anglijoje.
Šis nepilnametis buvo nužudytas per dviejų mokyklų moksleivių grumtynes.
„Brampton Manor” vidurinės mokyklos moksleivis D.Strižegauskas kartu su grupele bendraamžių balandžio 26-osios popietę ėjo aiškintis santykių su netoliese esančios „Lister” mokyklos mokiniais.
Namo lietuvis nebegrįžo.
Tragiško konflikto smulkmenas dabar tiria net trisdešimt Skotland Jardo agentų.
Policija neįžvelgia rasizmo
Šią savaitę keturi penkiolikamečiai bei trys keturiolikmečiai britai iš Rytų Londono Niuhamo rajone esančios „Lister” vidurinės mokyklos stojo prieš Stratfordo jaunimo teismą.
Šiems tamsiaodžiams britams, kurie kaltinami netyčiniu lietuvio nužudymu, gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.
„Visiškai pasitikime policijos darbu, ji mus kasdien informuoja apie tyrimą. Tikime ir pareigūnų versija, kad Deivido nužudymas neturi nieko bendra su rasizmu”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo nužudytojo tėvai Elena ir Henrikas Strižegauskai.
Visada užstodavo silpnesnius
Skotland Jardo duomenimis, lietuvis buvo tarp maždaug dešimties „Brampton Manor” mokinių, kurie aiškinosi santykius su dvigubai didesne vyresnių paauglių iš „Lister” mokyklos grupuote.
Iš maždaug trisdešimties muštynėse dalyvavusių paauglių nukentėjo tiktai D.Strižegauskas. Ne pagal amžių aukštas – beveik 180 cm ūgio – D.Strižegauskas išsiskyrė iš savo bendraamžių ir galbūt todėl tapo priešininkų atakos taikiniu.
„Iš Deivido bendraklasių girdėjau, jog ginti mokyklos garbės mano sūnus ir kiti vaikinai ėjo po to, kai buvo nuskriaustas vienas jų draugų, indų kilmės berniukas.
Deividas visada užstodavo silpnesnius, nors jam ne kartą esame sakę, kad vengtų konfliktų”, – graužėsi H.Strižegauskas.
Nelaimė įvyko per gimtadienį
Tą lemtingą balandžio 26-ąją Londono Plaistou rajone, tvarkingame Kingslando gatvės name, gyvenančių Strižegauskų šeimoje turėjo būti šventė.
„Ta diena – mano gimtadienis. Virtuvėje kepiau šventinį tortą, kad vakare visi susėstume prie stalo. Tačiau sulaukiau policijos skambučio.
Nors pareigūnai labai mandagiai paprašė nesijaudinti, greitai tapo aišku, kad Deividui atsitiko kažkas baisaus”, – prisiminė E.Strižegauskienė.
Medikai neišgelbėjo gyvybės
D.Strižegauskas mirė balandžio 27-ąją Londono neurochirurginės ligoninės palatoje, praėjus parai po tragiško incidento gatvėje.
Sunkią galvos traumą patyrusio ir į komą patekusio berniuko negalėjo išgelbėti nei sraigtasparniu atvykę medikai, nei geriausi dviejų Londono ligoninių specialistai.
Londono Plaistou rajone gyvenančiai šilutiškių šeimai dar teks laukti keliolika dienų, kol bus grąžinti žuvusio sūnaus palaikai. Britų teismo ekspertai atlieka kruopščius tyrimus. Jų rezultatai bus itin svarbūs teisme.
Buvo draugiškas ir gabus
„Deividas turėjo labai daug draugų visoje mokykloje – tiek tarp čia besimokančių lietuvių, tiek tarp kitų tautybių mokinių.
Jį mėgo už šmaikštumą ir linksmą būdą. Mokytojams jis buvo mandagus ir malonus.
Vaikinas buvo gabus matematikai bei informatikai – kompiuteriu naudojosi kaip tikras profesionalas”, – pasakojo „Brampton Manor” mokyklos mokytoja lietuvė Ingrida Šuminskienė.
Ši pedagogė mokykloje padeda migrantų vaikams, turintiems anglų kalbos problemų.
„Tačiau Deividui šios pagalbos nereikėjo – 2005 metų pavasarį atėjęs į šią mokyklą jis beveik laisvai kalbėjo angliškai, o po kelių mėnesių dar labiau patobulino įgūdžius. Apie jį buvo kalbama kaip apie labai gabų mokinį”, – teigė I.Šuminskienė.
Šioje Rytų Londono mokykloje mokosi apie keturiasdešimt iš Lietuvos atvykusių vaikų.
Greitai pritapo mokykloje
Lietuvio mirties sukrėsti „Brampton Manor” mokiniai bei mokytojai Deividui atminti skyrė specialų stendą, šalia padėjo užuojautų knygą, surengė rinkliavą jo šeimai paremti.
„Tik atvykęs į mūsų mokyklą Deividas bėgdavo iš pamokų.
Nieko keista – atvykusiems iš kitos kultūros nėra lengva pritapti. Tačiau netrukus berniukas labai pasikeitė – dėl jo neturėjome bėdų.
Aš su Deividu netgi tariausi, kad jis taps naujai atvykusių mokinių globėju, padės jiems apsiprasti. Jis mielai sutiko”, – „Lietuvos rytui” sakė „Brampton Manor” pedagogė Angie Whitfield.
Svajojo apie regbininko karjerą
Ši mokykla tariasi su Rytų Londono regbio klubu dėl turnyro, kurio metu Anglijos sostinės jaunimo komandos varžytųsi dėl Deivido taurės.
„Nors mes gyvename visai šalia „West Ham United” futbolo stadiono, Deividas buvo tiesiog pamišęs dėl regbio.
Jis vienintelis iš savo mokyklos buvo pakviestas treniruotis ELRC klubo jaunimo komandoje.
Jo treneris Martynas White’as mums ne kartą sakė, kad Deividas turi puikius duomenis ir gali tapti profesionaliu regbininku. Jis apie tai tik ir svajojo.
Deividas labai norėjo, kad mes juo didžiuotumės”, – rankose vartydami savo sūnaus regbio šalmą kalbėjo bibliotekininkė E.Strižegauskienė ir buitinės technikos meistras H.Strižegauskas.
Šeimai – jau antras smūgis
Trylikamečio sūnaus netektis – ne pirmas skaudus likimo smūgis šiai tvarkingai gyvenančiai šeimai, auginusiai tris vaikus: Deividą bei devyneriais metais vyresnius brolius dvynius Dainių ir Drąsių.
2003-iaisiais vienas dvynių – tuomet dvidešimtmetis Dainius – Klaipėdos apygardos teisme buvo nuteistas kalėti 12 metų.
Kartu su dviem draugais šis jaunuolis Šilutėje 2002-ųjų rugsėjį sumušė ir tvenkinyje nuskandino savo sugėrovą Osvaldą Valinaitį.
Kitas dvynys Drąsius su tėvais gyvena ir dirba Londone.
Sūnus padėjo tėvui įsidarbinti
Šilutiškių Strižegauskų šeima į Londoną atvyko netrukus po 2004 metų gegužės 1-osios, kai, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Didžioji Britanija panaikino įsidarbinimo barjerus.
„Kaip ir kiekvienai šeimai, pradžia buvo labai nelengva. Todėl iš pradžių, kol ieškojome būsto ir darbų, savo jaunėlį Deividą buvome palikę su artimaisiais Šilutėje.
Jį atsivežėme 2005 metų sausį, kai jau buvome įsikūrę ir apsitvarkę buitį”, – pasakojo Londono statybose dirbantis H.Strižegauskas.
Atvykęs paauglys sūnus netapo šeimai našta. Netgi atvirkščiai – padėjo savo tėvams įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Mano anglų kalbos žinios yra menkokos, o Deividas nuo pat atvykimo laisvai kalbėjo angliškai. Kai telefonu reikėdavo susitarti dėl darbo, duodavau ragelį sūnui, jis skambindavo ir man vertėjaudavo.
Paskui daugelis žmonių net nepatikėdavo, jog turėjo reikalų su trylikamečiu – Deivido balsas buvo žemas, panašus į suaugusio žmogaus. Apskritai savo mąstymu jis buvo ne pagal metus subrendęs”, – kalbėjo sūnaus netekęs tėvas.
Pajuto aplinkinių paramą
Užgriuvus nelaimei, šilutiškių šeima pajuto vietinės bendruomenės ir lietuvių paramą.
„Pirmiausia esame dėkingi anglų medikams, supratusiems mūsų tragediją. Nors jau nebebuvo jokių galimybių, kad Deividas išgyvens, daktarai leido mums visą parą pabūti su sūnumi, atsisveikinti su juo.
Tiktai po to jie paprašė leidimo išjungti visą jo gyvybę palaikančią aparatūrą.
Nors dar neilgai gyvename Londone, įgijome labai gerų draugų lietuvių, kurie nepalieka mūsų vienų, siūlo paramą ir pagalbą.
Iš Deivido mokyklos irgi sulaukiame daug dėmesio, ypač iš lietuvių mokinių ir pedagogės I.Šuminskienės”, – sakė žuvusiojo motina.
Vietinė žiniasklaida skyrė šiai tragedijai pirmuosius savo puslapius, apie tyrimo eigą praneša nacionaliniai Didžiosios Britanijos dienraščiai. Užuojautą lietuvių šeimai reiškia ir paprasti Rytų Londono gyventojai.
Svajonės apie ateitį žlugo
Niuhamo rajono valstybinio vaiko ir šeimos terapijos centro darbuotoja Zethu Makatini prisipažino „Lietuvos rytui”, kad po D.Strižegausko mirties pati puolė į depresiją: „Šią šeimą ir Deividą pažįstu keletą mėnesių. Jie yra labai malonūs žmonės, atvykę į Londoną dėl vienintelio tikslo – kad jų sūnus turėtų geresnę ateitį.
Kokia neteisybė, kad dabar šio gabaus, malonaus ir paslaugaus jaunuolio jau nebėra.
Esu kalbėjusi su Deividu apie jo ateitį. Jis norėjo sportuoti ir studijuoti koledže, būti kompiuterių specialistas. Dabar to jau nebebus”.
Neketina grįžti į Lietuvą
Tragedija neatgrasė Strižegauskų šeimos nuo Didžiosios Britanijos.
„Net ir po to, kas įvyko, savo ateitį matome Anglijoje. Bent jau artimiausius dešimt metų planuojame gyventi čia.
Nekaltiname šios šalies dėl to, kad mums atsitiko tokia nelaimė. Nuo tragedijų neapdraustas niekas – nesvarbu, ar Lietuvoje, ar svetur gyvensi”, – kalbėjo trylikamečio sūnaus laidotuvėms besirengiantis H.Strižegauskas.
prasti 🙄