Tokios griežtos tvarkos kaip Lietuvoje, kai į žurnalą užrašoma vos ne kiekviena pagauta menkė, kitose Baltijos pajūrio šalyse nėra. Taip teigė Žuvininkystės tyrimų laboratorijos vadovas Šarūnas Toliušis.
Teoriškai priekrantės išskirstymas žvejybos kvadratais egzistuoja ir Latvijoje, ir Estijoje. Tačiau žvejų „tirščiausia” Lietuvoje. Jų daugiausiai pasirodo, kai atplaukia stintos. Kai kurios bendrovės savo žvejišką laimę bando tik per stintmetį.
Neatsitiktinai marių žvejai, stintas per nerštą žvejojantys Nemuno deltos atšakose, guodžiasi, kad jų ištekliai katastrofiškai senka. Tai patvirtino ir šių metų pavasarinė žvejyba. Rusnės žvejai sugavo tik trečdalį stintų, palyginti su ankstesniais metais.
Sumažėjo priegaudukų
Kitos lietuvių priekrantės žvejų ypač mėgstamos žuvys – menkės. Anksčiau pavasarį turguose pasirodydavo krūvos nestandartinių, iki 33 centimetrų neužaugusių menkių, vadinamųjų priegaudukų. Dabar jų nematyti. Gal, aktyviai veikiant Žuvininkystės departamento Žvejybos kontrolės skyriui, pažeidimų nebedaroma, o gal įsigudrinta nestandartines žuvis prakišti, kad ir į žuvies faršą. Mokslininkų teigimu, menkių rytinėje Baltijoje vis mažiau.
Tokių peštynių, kad reikėtų grumtis už kiekvieną metrą priekrantės vandenyse, Latvijoje nėra. Nebent tose vietose, kur gausiai neršia nėgės.
Prieš karą nėges skaniai mokėdavusios paruošti ir pamario žvejų šeimininkės. Dabar tas žuvis gardžiai rūko senolių patirtį perėmę rusniškiai, bet latvių išmonei neprilygsta.
Kaliningrade – sava tvarka
Rusijos Kaliningrado srities žvejai į jūros priekrantę valtimis nesibrauna ir jos vandenų į kvadratus neskirsto. Kitas reikalas – marios. Jos, kaip ir Lietuvos pusėje, jau dalijamos. Pamėgta ir Lietuvoje ypač išpopuliarėjusi stintų žvejyba. Šiemet abi pusės jų pagal Kaliningrado srityje pasirašytą sutartį galėjo pagauti maždaug vienodai.
Ateityje galbūt kaliningradiečiai irgi pereis prie kvadratų jūros priekrantėje, bet dabar čia karaliauja meškeriotojai. Kol nėra griežtos kontrolės, jie per daug sau nesuka galvų, kada kokias žuvis jūroje gaudyti galima arba draudžiama. Galioja nerašyta tvarka: kas pirmesnis, tas – geresnis.
Danai priekrantės žvejybos nepripažįsta
Nors Danija, kaip ir mes, yra Europos Sąjungos narė, tačiau savuose vandenyse turi savą danišką tvarką.
Neseniai Danijoje keičiantis darbo patirtimi dalyvavęs Lietuvos atstovas, Žuvininkystės departamento Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Erlandas Lendsbergas teigė, kad toje šalyje priekrantės žvejyba draudžiama. Nuo kranto 200 metrų ruože nežvejoja nei verslininkai, nei meškeriotojai.
Kadangi už šio ruožo gyliai dideli, tai menkes ir kitas žuvis paprastai žvejoja verslininkai didesniais nei 8 metrų ilgio laivais. Tačiau kartu su jais niekas nedraudžia žvejoti iki 150 metrų ilgio tinklais (du tinklai vienam asmeniui) ir meškeriotojams.
Švedai mėgėjams ruošia mokestį
Pramoniniu būdu priekrantėje nežvejoja ir švedai. Tuos vandenis yra „okupavę” be jokio mokesčio ir leidimų žvejai mėgėjai. Dar daugiau: jeigu meškeriotojai nori, prie Švedijos krantų jie gali niekieno nedraudžiami gaudyti ir lašišas, ir lydekas. Tačiau jau pasigirsta balsų, kad mėgėjams katino dienos artėja į pabaigą. Žadama įvesti simbolinį metinį mokestį.
Beveik kiekvienas gimęs ir augęs prie vandens suomis yra žvejys. Tačiau suomiui karšis, kurį taip mėgsta mūsiškiai marių žvejai, – ne žuvis. Meškerę ar tinklą verta merkti į vandenį tiktai dėl menkių ir strimelių. Tarp daugybės salų ir salelių gyvenantys suomiai žvejybą laiko gyvenimo būdu ir neskirsto nei į priekrantės, nei į mėgėjišką žūklę. Žuvys – pragyvenimo šaltinis, kuris priklauso visiems.
Vokiečiams svarbios menkės ir lašišos
Priekrantės žvejybos kvadratų nepripažįsta ir vokiečiai, nors po jų ekonominės zonos vandenis nardo daugybė mažų laivelių. Tai jie įvardija kaip rekreacinę žūklę ir menkes bei lašišas linkę pasigauti meškerėmis. Jų nuomone, žvejyba tiek vidaus vandenyse – upėse ir ežeruose, tiek jūroje turi būti rekreacinė, nekalbant apie intensyvią žūklę pramoniniais tinklais priekrantėje, kur ganosi daugybė žuvų jauniklių.
Ko gero, ateityje iš priekrantės vandenų, kad netrukdomos galėtų neršti ir užaugti iki reikiamo dydžio žuvys, teks pasitraukti ir mūsiškiams bei kitų šalių žvejams verslininkams.