Lietuvai vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir palaipsniui didinant akcizus cigaretėms, legali šalies rūkalų rinka vis labiau traukiasi užleisdama vietą didėjantiems kontrabandiniams cigarečių srautams.
Remiantis įvairiais paskaičiavimais, šalies biudžetas dėl cigarečių kontrabandos pernai neteko beveik 200 mln. litų pajamų.
Prognozuojama, kad, nepaisant vis efektyvesnės pasienio apsaugos, cigarečių kontrabandos srautai nesumažės. Taip atsitiks visų pirma dėl to, kad po poros metų įpirkti legalių tabako gaminių Lietuvos gyventojai galės mažiau nei dabar.
Du milijardai
Praėjusiais metais Lietuvoje tabako gaminių parduota už 409,1 mln. litų – 6,8 proc. mažiau nei užpernai. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, tabako gaminių mažmeninės kainos šiuo laikotarpiu padidėjo 10,3 proc.
„Philip Morris Lietuva”, užimančios daugiau nei 60 proc. Lietuvos tabako rinkos, generalinio direktoriaus Baltijos šalims Edvino Katiliaus teigimu, įvairūs šaltiniai – sociologiniai tyrimai, duomenys apie konfiskuotas cigaretes, parduotų banderolių skaičius, tabako bendrovių pardavimų duomenys – rodo, kad Lietuvoje fiskalinė cigarečių rinka yra smarkiai sumažėjusi.
„Remiantis įvairiais paskaičiavimais, pernai šalyje buvo surūkyta apie 2 milijardai nelegalių cigarečių. Tai – 6 visiškai pakrauti sunkvežimiai, kurie kerta Lietuvos sieną kiekvieną savaitę. Šie skaičiais reiškia, kad pernai šalies biudžetas negavo beveik 200 milijonų litų siekiančių papildomų pajamų”, – teigia E. Katilius.
Kontrabanda neigiamai veikia ne tik valstybės biudžetą, bet ir verslo veiklą – kontrabandinės prekės konkuruoja rinkoje su teisėtai joje esančiomis prekėmis ir taip mažina mokesčius mokančių įmonių pelną.
Kadangi dalis kontrabandos yra gabenama nusikalstamų organizuotų grupuočių, jos naudoja gautas pajamas kitoms veikloms finansuoti. Kontrabanda taip pat skatina valdininkų, muitininkų, pasieniečių ir politikų korupciją, mažina galimybes tabako gaminius padaryti kuo mažiau prieinamus nepilnamečiams.
Vienas iš rodiklių, nuo kurio galima atsispirti spėliojant apie tikrąjį kontrabandos mastą, yra sulaikomų kontrabandinių cigarečių kiekis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pateikiamais duomenimis, 2001 m. į pareigūnų rankas pateko 255 tūkst. cigarečių pakelių, 2002 m. – 475 tūkst., 2003 m. – 1,582 mln., o pernai – jau net 3,223 mln.
Daugiausiai kontrabandinių rūkalų praėjusiais metais sulaikė sieną su Kaliningrado sritimi saugantys pareigūnai – 2,388 mln. pakelių. Prie sienos su Baltarusija pernai sulaikyta beveik 540 tūkst. pakelių cigarečių.
Kaina didės 156 proc.
Akcizas ir PVM tabakui Lietuvoje sudaro iki 60 proc. mažmeninės kainos. Senosiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ši riba siekia nuo 69 iki 79 proc.
Akcizai Baltarusijoje ir Rusijoje – pagrindinėse kontrabandinių cigarečių tiekėjose – yra gerokai žemesni. Rusijoje cigaretėms su filtru bendra akcizo našta pernai sudarė 2,385 euro – ji beveik 9 kartus mažesnė nei akcizo našta Lietuvoje ir 100 kartų mažesnė negu Didžiojoje Britanijoje. Mažmeninė populiariausių cigarečių kaina litais Lietuvoje pernai sudarė 3,04 lito, Didžiojoje Britanijoje – 24,8 lito, Rusijoje – 0,97 lito.
VSAT turimais duomenimis, žemiausios klasės rusiškų cigarečių pakelis, kuris Kaliningrado srityje kainuoja 30-40 centų, neteisėtai atgabentas į Lietuvą, priklausomai nuo kiekio ir atstumo nuo sienos, parduodamas maždaug dvigubai brangiau.
Aukštesnės klasės cigarečių su filtru pakelis Kaliningrado srityje kainuoja apie 50 centų, o pergabentas į Lietuvą pačiame pasienyje didesniais kiekiais brangsta iki maždaug 80 centų, šalies gilumoje gali kainuoti iki maždaug 1,5 lito. Oficialiai rūkalais prekiaujančiose parduotuvėse ir prekybos centruose toks analogiškos klasės cigarečių pakelis kainuoja apie 3 litus. Panašūs cigarečių kainų skirtumai yra ir Lietuvoje bei Baltarusijoje.
Lietuvos akcizų lygis turi pasiekti minimalų akcizų lygį, nustatytą ES. Iki 2009 metų pabaigos mažmeninė cigarečių kaina Lietuvoje turi išaugti 156 proc. – kasmet Lietuva turi pakelti akcizus 26 proc.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai akcentuoja, kad akcizų dydis yra nustatytas neįvertinus naujai į ES įstojusių šalių gyvenimo lygio.
Instituto atliktame tyrime teigiama, kad analizė, kokia yra galimybė įsigyti 1000 cigarečių atsižvelgiant į asmens pajamas skirtingose valstybėse narėse, parodė, jog cigarečių prieinamumas senosiose ES šalyse yra beveik du kartus didesnis nei Lietuvoje, Lenkijoje ir beveik tris kartus didesnis nei Estijoje.
„Jeigu gyventojų pajamos neaugs taip pat greitai, cigarečių prieinamumas mažės ir paskatos ieškoti pigesnių augs”, – prognozuoja LLRI.
Pateisina kontrabandą
Kontrabandos platinimo tinklo suformavimas priklauso nuo vartotojų pakantumo platintojams ir prekių, kurias nori ir perka turguose, priimtinumo.
LLRI užsakytas sociologinis tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė apklaustųjų (61 proc.) visiškai pateisina arba yra linkę pateisinti kontrabandinių prekių vartojimą. Pačią kontrabandą visiškai pateisina arba yra linkę pateisinti beveik pusė apklaustųjų (47 proc.).
Kontrabandą dažniau pateisina vyrai, 20-39 metų amžiaus žmonės, turintys pagrindinį, vidurinį ar aukštesnį išsimokslinimą, turintys žemas pajamas (mažiau negu 250 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį) ir mažesnių miestų (mažiau negu 200 tūkst. gyventojų) bei kaimų gyventojai.
Iš tirtų kontrabandinių prekių dažniausiai perkamos būtent kontrabandinės cigaretės. Tai bent retkarčiais daro beveik trečdalis visų apklaustųjų (31 proc.).
Srautai nemažės
VSAT prognozuoja, kad į Lietuvą kontrabanda bandomų gabenti cigarečių srautas šiemet nenuslūgs. Dažniausiai kontrabandininkai į Lietuvą gabena žemesnės klasės cigaretes – įvairių rūšių „Prima” ir „Saint George”, tačiau pasitaiko atvejų, kai gabenami ir brangesni rūkalai – cigaretės su „Byron”, „West”, „Prince”, „Marlboro”, „Winston” prekiniais ženklais.
„Philip Morris Lietuva” generalinio direktoriaus Baltijos šalims E. Katiliaus nuomone, kovojant su kontrabandinių cigarečių srautais yra svarbu net tik stiprinti sienų kontrolę, bet būtini ir efektyvūs reidai rinkoje, įstatyminės bazės tobulinimas bei visų atsakingų institucijų veiksmų koordinavimas.
„Šią problemą reikia spręsti kompleksiškai. Vargu ar vykdant tik reidus, apsiribojant tik sienų kontrolės griežtinimu ar efektyvesniu baudų taikymu, administracinės bei baudžiamosios atsakomybės didinimu, galima tikėtis teigiamų pokyčių”, – mano E. Katilius.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”