Šį pavasarį hidrometeorologai, žemdirbiai ir miškininkai vadina sausu. Iškentę šaltą ir labai mažai sniegingą žiemą, sulaukėme vėluojančio pavasario ir sausros. Miškuose, durpynuose, pievose labai sausa. Meteorologai dėl užsitęsusio sausringumo nuolat įspėja būti atsargius su ugnimi. Lietaus sinoptikai nežada ir artimiausiomis dienomis, nors ankstesniais metais antroji gegužės savaitė dažniausiai būdavo lietinga.
Žada tik trumpalaikį lietų
Nors antradienį Panevėžio apylinkėse palijo, o vietomis ir smarkokai, meteorologų toks lietus nedžiugina.
„Toks lietus situacijos nekeičia. Taip pat nekinta ir gaisringumas”, – PB sakė Panevėžio hidrometeorologijos stoties stebėtoja Ramutė Keršulienė.
Stebėtojos teigimu, šiuo metu vyrauja 4 klasės gaisringumas. Tai gana pavojinga priešpaskutinė gaisringumo klasė. Tokio gaisringumo metu apie laužų kūrenimą negalima ir kalbėti.
Dabartinę situaciją gamtoje drąsiai galima vadinti sausra, nes kritulių beveik nebuvo. Pernai iki tokio laiko iškrito 68 milimetrai, o šįmet hidrometeorologų matuokliai fiksavo 0 milimetrų kritulių.
R.Keršulienė nesiėmė prognozuoti būsimo oro, tačiau teigė, kad yra tikimybė savaitgalį vietomis sulaukti trumpalaikio lietaus.
Trukdo želdinti mišką
Šiomis dienomis vyraujanti ketvirta gaisringumo klasė labiausiai miškininkams kelia nerimą dėl kylančių gaisrų.
Panevėžio miškų urėdijos miško želdinimo inžinierius Valdas Juozaitis, atsakingas už priešgaisrinę apsaugą, teigė, kad šiemet situacija gerokai blogesnė nei pernai. Pernai kilo tik keturi gaisrai, o šiemet 31. Per juos išdegė 9,24 hektaro miško paklotės.
Apie 90 procentų gaisrų kilo dėl sausos žolės deginimo. Valstybinis ir privatus miškas degė panašiai: 15 gaisrų kilo Miškų urėdijai priklausančiuose plotuose, o 16 – privačiuose. Atitinkamai išdegė 3,55 ir 5,69 hektaro.
V.Juozaičio teigimu, nuo balandžio 3-iosios urėdijoje vyksta priešgaisrinis budėjimas. Stumbriškio ir Gegužinės miškuose esančiuose gaisrų stebėjimo bokšteliuose miškininkai stebi, ar nekyla kur nors dūmai, o juos pamačius praneša tos girininkijos darbuotojams.
Laužus kūrenti dar leidžiama tik tam skirtose vietose poilsio aikštelėse, tačiau išvykstant privaloma užgesinti.
Miškininkai didelių nuostolių neskaičiuoja, nes degė tik miško paklotė – brandaus miško ir jaunuolynų ugnis nepalietė. Išlaidas sudarė tik gaisrų gesinimas. Be to, ir žmonėms tuo metu teko daug dirbti.
Didesnė žala, V.Juozaičio teigimu, padaryta gamtai – degant miško paklotei, sunaikinti įvairūs vabalai, paukščių lizdai.
Kad daug gaisrų, įtakos turi ir vėluojantis pavasaris bei nedygstanti žolė. Ji taip pat sumažintų gaisrų pavojų, kuris padidėja vėjuotomis dienomis.
Miškininkai ugnį stengiasi gesinti pirmiausia savomis jėgomis. Iki šiol didelių gaisrų pavyko išvengti. Gaisrų gesinimas atima laiko, jį miškininkai galėtų skirti miškams želdinti.
Daržus jau reikia laistyti
Nesibaigianti sausra trukdo atlikti kai kuriuos darbus ir ūkininkams. Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Albinas Jacevičius teigė, kad kai kurie žemdirbiai svarsto, ar išvis beverta sėti vasarinius rapsus. Dėl susidariusios sausros rapsai dygtų ir prinoktų netolygiai, o vėliau ir nuimti derlių būtų sunkiau.
Problemų kyla ir daržininkams. Tie, kurie turi įsirengę vietinio laistymo įrenginius, – jau laisto pasėtas kultūras. Tai yra būtina, nes dėl tolygiai negaunamos drėgmės augalas patiria stresą ir neduoda norimos kokybės ir kiekio derliaus.
„Šiuo metu inventorizuojame žiemos šalčių padarytus nuostolius, bet jei per artimiausią savaitę gerai nepalis, baiminamės, kad gali tekti skaičiuoti ir sausros padarytą žalą”, – savo nuogąstavimus išsakė A.Jacevičius.
Dar viena bėda A.Jacevičius pavadino vėluojančią ganiavą.
„Gerais metais tokiu metu jau būdavo gyvuliai genami į lauką, o dabar žolės beveik nėra. Nors pašarų ūkininkai dar turi, žolė iš karto padidintų primelžiamo pieno kiekį”, – sakė Ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas.