Klaipėdos rajono savivaldybė jau baigia rengti itin svarbų dokumentą – rajono bendrąjį planą. Pagal šį planą rajono teritorijoje numatomos gyvenamosios statybos, komercijos, rekreacijos vystymo ir kitos teritorijos.
Rengiant šį planą, savivaldybės specialistams talkino Olandijos ekspertai, nes tokį dokumentą rajono savivaldybė rengia viena iš pirmųjų šalyje. Jau parengiamajame etape matyti, jog planas, kurį numatoma užbaigti rudenį, gali sukelti ne vieną konfliktą tarp verslo struktūrų ir žemių savininkų, ypač Klaipėdos priemiesčio zonoje.
Prie Klaipėdos – statybų bumas
Rajono bendrojo plano sprendiniai yra numatomi dešimčiai metų. Planas jau pristatytas viešam visuomenės svarstymui – sulaukta apie pusantro šimto gyventojų, vietos bendruomenių, verslininkų ir kitų pasiūlymų. Kol planas nepatvirtintas, kai kuriose teritorijose, ypač arčiau Klaipėdos, stringa investuotojų sumanymai ir tai sukelia jų nepasitenkinimą.
„Aplink Jakų žiedą, palei Palangos kelią esančiuose sklypuose žmonės planuoja ne tik komercinę, bet ir gyvenamąją statybą. Investuotojų čia labai daug, tačiau kol kas, kol nėra bendrojo plano, statybos čia negalimos – toks įstatymas”,- sakė rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė, pristatydama bendrąjį planą rajono savivaldybės Tarybos nariams.
Savivaldybė iš Klapėdos priemiesčio žemių savininkų yra gavusi daugiau kaip 200 (ir jų kasdien vis daugėja) prašymų duoti leidimus statyboms, tačiau visi gauna neigiamus atsakymus, kadangi dar nepatvirtintas rajono bendrasis planas. Jakai, Ginduliai, Mazūriškės, Ketvergiai, Dauparai ir kitose gyvenvietėse esančiose žemėse aktyviai planuojama gyvenamoji zona, kuri numatoma ir bendrajame plane.
Kai kuriose gyvenvietėse žmonės priešinasi verslo investicijoms. Pavyzdžiui, Sudmantuose (prie Jakų), pasak V. Vytienės, 30-50 gyventojų prašo keisti žemės ūkio paskirties žemę į gyvenamąją ir nepageidauja parduoti žemės verslininkams, kurie čia ketina statyti daug arkinių sandėlių, toliau plėtodami turimą komercinę zoną. Pagal įstatymus, nekeičiant bendrojo plano, nustatytose gyvenamosiose ar komercinėse zonose galima kitokia statyba – leidžiama keisti iki 20 proc. numatytos žemėnaudos, jei tai neturi neigiamos įtakos aplinkai.
Anot specialistų, bendrajame rajono plane svarbu ne tik nustatyti gyvenamosios statybos plėtros zonas ir inžinerinius tinklus, bet ir socialinę infrastruktūrą: mokyklas, darželius, poliklinikas, poilsio parkus, sporto aikštynus ir kita. Juk nenormalu, kai viduryje laukų suplanuojamas kvartalas, išdalinami sklypeliai ir jie parduodami. Tačiau kai kurie žemių savininkai mano, kad parduoti priemiesčio žemę, pavyzdžiui kotedžų ar individualių namų statybai yra pelningiau negu ją parduoti pramonės reikmėms.
Karklėje daugiaaukščių nebus
Nemažai galvosūkių rajono bendrojo plano rengėjams kelia Karklės ateitis. Nors jau patvirtintas Pajūrio regioninio parko planas, Karklės problema išlieka opi. Čia irgi daug norinčių statytis gyvenamuosius namus.
Specialistai svarsto, ar nereikėtų bendrajame rajono plane numatyti sklypų apribojimus Karklėje – iki 25 arų ir ne didesnį užstatymą kaip 8 procentai sklypo. Taip pat siūloma, kad apribojimai būtų tokie, kad nebūtų galima statyti daugiaaukščių ir taip pat skatinti apželdinti teritoriją, laukus paverčiant parku. Žinoma, šie planai neliečia kaimo etnografinės dalies teritorijos.Karklės ateities perspektyvas numatoma apibrėžti ir atskirame vystymo plane.
Oro uoste – logistikos centrai
„Vaklarų eksprese” nekart rašėme, kiek problemų investuotojams kyla dėl to, jog iki šiol Klaipėdos oro uostas nėra nusistatęs sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) pagal šiuolaikinius reikalavimus. Į dabartinę 2-3 km zoną patenkančių žemės sklypų savininkai negali planuoti jokios veiklos, o sklypų niekas nenori pirkti.
Pasak rajono Architektūros – urbanistikos skyriaus vedėjos V. Vytienės, tai viena iš svarbiausių problemų ir visuomeninių interesų rengiant rajono bendrąjį planą. Daugelį metų vykstančios derybos tarp Savivaldybės ir oro uosto dėl SAZ nustatymo rezultatų nedavė – oro uostas turi nusistatęs tik triukšmo zoną. Manoma, kad šią problemą išspręstų šioje teritorijoje numatomi statyti logistikos centrai.
Šiukšlynų vietoje – modernios aikštelės
Dar viena pramonės vystymo teritorija – Dumpių kaimas netoli Klaipėdos. Čia jau veikia Klaipėdos miesto valymo įrenginiai, o po dviejų metų bus pastatytas regioninis sąvartynas.
Pasak V. Vytienės, dėl pramonės vystymo šioje teritorijoje negauta nei vieno prieštaravimo iš gyventojų. Pagal planą rajone bus naikinami smulkūs sąvartynai, o jų vietoje įsikurs šiuolaikiškos atliekų surinkimo aikštelės, kurių rajone numatoma net keliolika. Jų įrengimas bus finansuojamas iš ES paramos fondų, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui vykdant 11,7 mln. eurų aplinkosauginį projektą visoje apskrityje.
Spręsti atliekų tvarkymo problemas bendrajame plane prašo ir vietos bendruomenės. Pavyzdžiui, Endriejavo seniūnija pateikė savo pasiūlymus dėl šiukšlynų sutvarkymo ir Kapstato ežero apsaugos.
Bendrajame plane numatoma, jog pramonė ir verslas koncentruosis aplink Klaipėdos ir Gargždų miestus, taip pat pagal automagistralę Klaipėda – Kaunas.
Žalia šviesa alternatyviai energijai
Kita opi planavimo tema – alternatyvūs vėjo ir vandens energijos šaltiniai. Pasak savivaldybės Architektūros – urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, prieš keletą metų savivaldybė sulaukdavo daug prašymų rajono teritorijoje statyti vėjo jėgaines. Tačiau Vyriausybei nustačius alternatyvios vėjo energijos pirkimo kvotas, tokių prašymų sumažėjo.
Nors rajone jau yra pastatytos vėjo jėgainės (Dargužių, Peskojų kaimuose), kol kas jos neveikia dėl konfliktų su kaimyninių žemių sklypų savininkais. Neoficialiais duomenimis, į vėjo jėgainių statybą rajone jau investuota apie 30 mln. litų. Leidimas statyti vėjo jėgainėms išduotas ir Vėžaičių seniūnijoje, Macuičių kaime, tačiau kol kas investicijos ir čia stringa.
Pasak specialistų, rengiant rajono bendrąjį planą itin turi būti atsižvelgiama į valstybės įsipareigojimus ES: dėl alternatyvios energijos šaltinių, atliekų tvarkymo, gamtinių išteklių išsaugojimo ir kita.
Prioritetas – natūralios gamtos išsaugojimui
Svarbi rajono bendrojo plano dalis – rekreacijos, turizmo Kuršių marių pakrantėse ir upių slėniuose planavimas, gamtinių išteklių saugojimo, kultūros paveldo perspektyvos. Atliekant plano strateginio poveikio aplinkai vertinimą, Olandijos ekspertai ypač atkreipė dėmesį į tai, kad urbanizuojant teritorijas kiek įmanoma būtų išsaugoma natūrali gamta, retos augmenijos buveinės, faunos gyvenamos teritorijos ir migracijos keliai.Vakarų Europos šalys jau turi karčios patirties, kadangi beatodairiškas skverbimąsis į gamtą sukėlė skaudžių pasekmių. Juolab tai svarbu Klaipėdos rajonui, kuriame yra daug saugomų teritorijų.
Pasak specialistų, pagrindinės gamtosaugos problemos – vandenvala ir oro tarša. Neišvalyti vandenys neturi būti nuleidžiami į atvirus vandens telkinius – visa vandenvalos sistema turi būti centralizuota, įrenginiai renovuoti ir įrengti ten, kur jų nėra. Plane numatytos ir teritorijos, kuriose bus atsodinami miškai, tačiau tai, anot plano rengėjų, yra ne privalomybė, o prioritetas.
Jolanta Beniušytė
Valarų ekspresas”