Liepos 1-ąją šimtas Klaipėdos apskrities architektų mes į šalį darbus ir iš savo studijų išeis į miestą, kad triukšmingai atšvęstų Tarptautinę architektų dieną.
Savo profesinę šventę apskrities architektai minės penktąjį kartą. Šiemet architektų „kariauna” pražygiuos Klaipėdos gatvėmis ir rimtai diskutuos pirmą kartą rengiamame seminare „Kryptis: jūrinis miestas”.
Idėja surengti tokį seminarą Klaipėdos architektams kilo po pernai gruodžio mėnesį inicijuotos tarptautinės konferencijos „Neužšąlanti kultūra. Baltijos uostamiesčių tapatybė”, kurioje, remiantis įvairių sričių specialistų požiūriais, buvo kalbama apie tai, kuo uostamiestis skiriasi nuo kitų miestų, kokiais bruožais pasižymi jo kultūra ir paveldas.
Pasak seminaro „Kryptis: jūrinis miestas” koordinatorės Rūtos Lysenkaitės, idėjos, kaip uostą integruoti į miestą, Klaipėdoje sklando jau 15 metų. Tačiau tik dabar subrendo reali būtinybė kalbėti.
„Architektų diena – tai tarsi pakyla, ant kurios bus išsakytas architektų požiūris į miestą, o seminaras – tai galimybė stabtelėti ir susivokti, ar mes iš tiesų mokame gyventi prie jūros?” – sakė R. Lysenkaitė.
Seminare, kuris Klaipėdos koncertų salėje vyks liepos 1 dieną, bus perskaityti 6 pranešimai; savo mintis apie jūrinį miestą, jo viešųjų erdvių savitumą, plėtros strategijos kryptis, išsakys įvairių sričių specialistai – filosofai, sociologai, istorikai, Savivaldybės valdininkai ir patys architektai. Paklausyti jų minčių gali ateiti visi norintieji.
Iškart po seminaro Koncertų salės fojė bus atidaryta paroda „Klaipėdos architektūra-2004”, kurioje bus eksponuojami jau įgyvendinti, tik patvirtinti ir dar nerealizuoti projektai, gimę praėjusiais metais.
Pati trankiausia šventės atrakcija – vakare vyksiančios iškilmingos architektų ir svečių eitynės nuo Koncertų salės į Kultūrų komunikacijų centro kiemelį.
„Eisime garsiai”, – žadėjo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininko pavaduotoja Ramunė Staševičiūtė. Anot jos, architektai užsivertę darbais, tačiau šventės proga nuo jų atitrūks, pamirš užsakovus, taisykles, projektus ir mėtys čerpes, daužys stiklus, linksminsis kitokiose pačių sumanytose varžybose.
Šiuo metu Klaipėdoje dirbantys architektai daro bene didžiausią įtaką formuojant miesto veidą. Jų profesionalumas ir miesto strategų įžvalgumas nulems, ar Klaipėda netaps vien stiklinių dėžučių „kamšalyne”, kurioje neliks erdvių kultūros vertybėms. Neatsitiktinai seminarą globoja ir remia Klaipėdos miesto savivaldybė, o organizuoja Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras – šios institucijos ketina belstis į architektų protus ir sąžinę, kad praneštų ne vien malonias naujienas.
Savo pranešime „Kultūros įtaka miesto ekonominiam augimui” ilgametė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, dabartinė Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė pristatys pernai per Europos miestų sąjungą užsakytą EURICUR tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kokią įtaką miesto ekonomikos plėtrai daro kultūra, kaip ji sąveikauja su kitomis sritimis. Du į Klaipėdą atvykę ekspertai tyrinėjo strateginį miesto plėtros planą, studijavo, kokias pozicijas jame užima ekonomikos ir kultūros vystymo kryptys. Situacijos analizė parodė, kad Klaipėdos ekonomikos vystymo strategija yra atskirta nuo kultūros strategijos. Tyrimo išvadose teigiama, kad, jeigu kultūra ir verslas nebendradarbiaus tarpusavyje, jeigu nebus atsižvelgta į kultūros plėtrą, kaip į miestui svarbią sritį, jis pamažu apmirs, iš jo bėgs jaunimas ir inteligentija, miestas taps nepatrauklus investuotojams.
Pasak N. Laužikienės, šiandien su kitais Europos miestais mes kol kas konkuruojame pigia darbo jėga ir pigesnėmis paslaugomis. Tačiau greitai šie skirtumai išnyks. Išskirtinumą gali sukurti tik kultūra ir kūrybingi mieste gyvenantys žmonės.
Agnė Lukauskaitė
„Vakarų ekspresas”