Danės upės teršėjai greitesni už valytojus

Klaipėdiečių bei miesto svečių akis užterštumu badanti Danės upė, kaip ir gatvės, valoma atkarpomis, nepaisant to, kad sraunus vanduo nešioja šiukšles iš vienos vietos į kitą.

Maža to – į valomų miesto vandens telkinių sąrašą kol kas yra įtraukta tik viena Danės upės atkarpa: nuo Pilies tilto iki įplaukos į Jono kalnelį. O ir čia šiukšlės valomos tik kartą per mėnesį, išskyrus Jūros šventės laikotarpį, kai upė valoma kasdien.

Upę valantys darbininkai, žinoma, neperžengia ribų ir, jei srovė šiukšles nuneša toliau už Jono kalnelio, ar už Pilies tilto, jų niekas nesivaiko ir iš vandens negraibsto.

Danės upės atkarpa nuo Pilies tilto iki Kuršių marių, kuria vasaros sezono metu kasdien keltais plaukioja šimtai žmonių, iš viso nevaloma.

Valdininkai tikina, kad šią atkarpą valyti būtų paprasčiausiai nesaugu, todėl ji ir nėra įtraukta į valomų vandens telkinių sąrašą. Tiesa, dar iki Jūros šventės žadama atlikti giluminį šios Danės atkarpos valymą. Tuo metu planuojama keltus iškelti į kitą vietą.

Užteršia per šventes

Klaipėdiečiai kaltina valdininkus, kad šie per mažai dėmesio skiria vandens telkinių priežiūrai. Pastarieji atkerta, esą patys miestiečiai ir prišiukšlina ne tik miestą, bet ir vandens telkinius.

Pavyzdžiui, per praėjusių metų Jūros šventę vien atkarpoje nuo Pilies tilto iki Jono kalnelio darbininkai iš Danės upės ištraukdavo po 25 didžiulius maišus šiukšlių. Daugiausiai iš vandens buvo ištraukta vienkartinių plastikinių indų, butelių, skardinių, ledų popierėlių.

Per kitas miesto šventes esą panašių problemų nebūdavo. Tačiau šiemet po Joninių švenčių Danės upė taip pat buvo pilna šiukšlių.

Vandens telkinius mieste prižiūrinčios Bruzdeilyno žemės ūkio ir agroserviso kooperatinės bendrovės vadybininkas Valdemaras Balsys tikino, kad vanduo užterštas buvo būtent per šventes, nes iki tol Danė esą buvusi švari ir visą birželio mėnesį jos net nereikėję valyti.

Vakar V. Balsys, pats apžiūrėjęs Danę prie Biržos tilto, pripažino, kad traukti iš vandens yra ką ir pažadėjo jau šiandien atsiųsti darbuotojus išgraibyti šiukšles.

V. Balsys svarstė, kad šiemet situacija gali keistis dar ir dėl to, kad Kruizinių laivų terminale buvo pastatyta „Muzikinio angaro” palapinė. Esą, jei nebus kontrolės, į koncertus einantys žmonės gali prišiukšlinti Kruizinių laivų terminalą, o iš ten vėjas šiukšles gali nupūsti į Danės upę ir Kuršių marias.

„Uždaras ratas. Iš marių šiukšlės patenka į jūrą, iš ten – į paplūdimius…” – vardijo V. Balsys.

Tačiau jis tikino, kad valyti visą Danės upę, o ne tik vieną atkarpą, trūksta lėšų.

Nuo čiužinių iki skenduolių

Tačiau ne vien vėjas kaltas, kad į vandens telkinius pripučiama šiukšlių. Vien pastudijavus iš vandens ištraukiamų šiukšlių sąrašą, paaiškėja, kad daugelis miestiečių linkę skandinti vandenyje ne tik buitines atliekas, užgyventą turtą, bet ir miesto nuosavybę – šiukšliadėžes, biotualetus, persirengimo būdeles, suoliukus…

„Kai pavasarį atliekame Danės giluminį valymą, ko tik neištraukiame – padangų, čiužinių, nuskandintų šunų, kačių, prieš keletą metų dugne teko aptikti ir nuskendusį žmogų”, – pasakojo V. Balsys.

Jam keisčiausia atrodo, kai įsismarkavęs jaunimas sugeba nutempti ir sumesti į vandenį sunkias, po 100 kilogramų sveriančias, betonines šiukšliadėžes, ištampo suolus.

Šiemet niekas nesikeis

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė taip pat pripažįsta, kad vandens telkiniams prižiūrėti skiriama per mažai lėšų. Tačiau šiemet nieko neplanuojama koreguoti.

Tačiau kai šių metų pabaigoje baigsis dar 2001 metais su vandens telkinius prižiūrinčia bendrove pasirašyta sutartis ir bus skelbiamas naujas konkursas, I. Šakalienė žadėjo reikalauti, kad šiukšlės iš vandens telkinių būtų graibomos dažniau.

Pasak jos, dabar mieste numatyta valyti 10 vandens telkinių.

Gegužės mėnesį atliekami pagrindiniai valymo darbai, kurių metu iš vandens telkinių ištraukiamos buitinės šiukšlės, statybinis laužas ir pan. Tam iš miesto biudžeto skirta 6,1 tūkst. litų. Vėliau tik vasaros sezono metu kas mėnesį šiukšlėms išvalyti iš vandens telkinių skirta 3,9 tūkst., o spalio mėnesį – 3,3 tūkst. litų.

Iš viso valymo darbams kasmet skiriama 25 tūkst. litų. Pasak I. Šakalienės, norint didesnio efekto, reikėtų skirti bent dvigubai daugiau.

Edita Užkuraitė

„Vakarų ekspresas”