Nors sutikti su JAV viceprezidento Čeinio nuomone šokiruojančiai sunku, tačiau tai, ką jis praėjusią savaitę pasakė apie žmogaus teises Vladimiro Putino Rusijoje buvo tikslu, netgi pagirtina. Po to Čeinis nuvyko į Kazachstaną, ir galėjai tik spėlioti , ar čia kalba tas pats žmogus.
Kalbėdamas Rytų Europos lyderiams Lietuvoje Čeinis tiksliai apibūdino Putino valdymą: šreformų priešininkai siekia panaikinti praėjusio dešimtmečio laimėjimus. Tikra tiesa.
„Daugelyje visuomenės sričių – nuo religijos ir žiniasklaidos ir jaunimo grupių ir politinių partijų – ši valstybė neteisėtai ir nederamai suvaržė žmonių teises” – kalbėjo Čeinis. Jis taip pat apkaltino Rusiją energetinius resursus naudojant kaip politinio šantažo įrankį kaimyninėms valstybėms.
Gerai, kai mūsų vyriausybės lyderiai sako tiesą – galbūt jie netgi svarsto, kad tai taptų įpročiu. Čeinio komentarai buvo didelis žingsnis į priekį nuo prezidento Bušo pareiškimo prieš penkerius metus apie dvasinį ryšį su Putinu, jau tuomet demonstravusiu autoritarizmą.
2001 metais Bušas sakė: „Aš pažvelgiau šiam žmogui į akis ir pajutau jo sielą – žmogaus, giliai atsidavusio savo šaliai”.
Lyginant Bušą 2001 su Čeiniu 2006, kyla abejonės dėl prezidento sugebėjimų įžvelgti sielas ir norisi paklausti: kas prarado Rusiją?
Jei Čeinis būtų tuo ir baigęs, jis galėjo laimėti žmogaus teisių gynėjų dėkingumą visame pasaulyje. Tačiau, praėjus tik vienai dienai, jis nuvyko į Kazachstaną, kurio prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pernai gruodį perrinktas 91 procento balsų persvara.
Galite mane vadinti greitu kritikuoti, tačiau nacionaliniai rinkimai, kuriuose laimima 91 procentu, retai būna sąžiningi. Mūsų pačių valstybės departamento kovo mėnesio pranešime iš Kazachstano sakoma, kad „stebėtojai kritikavo rinkimus kaip neatitinkančius daugelio tarptautinių standartų”. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad pranešime nurodyta, jog „saugumo pajėgos pažeidinėjo žmonių teises” ir „vyriausybė menkai užtikrina žmogaus teises”. Valstybės departamentas taip pat nurodė, kad „neseniai priimti įstatymai smarkiai sumenkino žmogaus teisių teisinę apsaugą ir išplėtė vykdomosios valdžios galias reguliuoti ir kontroliuoti pilietinę visuomenę”.
Skamba kaip Putinas, tiesa? Ir tikrai, Nazarbajevas, buvęs Komunistų partijos politikierius, kaltinamas didelio masto korupcija, valdo šalį jau 15 metų.
Bet ar Čeinis metė iššūkį Kazachstano vyriausybei? Priešingai, viceprezidentas apie Nazarbajevą pasakė: „Mes susitikome prieš keletą metų, ir aš laikau jį savo draugu”.
Kaip miela. „O pats Kazachstanas – teigė Čeinis – tapo geru draugu ir strateginiu Jungtinių Valstijų partneriu” dėl pagalbos Afganistane ir Irake ir „bendradarbiauja su mumis pasauliniame kare prieš terorizmą”.
Žurnalistų prispaustas dėl Kazachstano demokratinių reformų, Čeinis atsakė: „Aš jau anksčiau išreiškiau savo susižavėjimą permainomis Kazachstane per paskutiniuosius 15 metų. Ekonominis ir politinis vystymasis kalba pats už save”. Išties.
Gerai, užsienio politika yra sudėtinga veikla, ir JAV dažnai turi dirbti su nemaloniais režimais. Kazachstanas turi mums reikalingų energetinių resursų ir galėtų tiekti dujas į Vakarus aplenkiant Rusiją. Tačiau ši prezidento administracija yra garsiai pareiškusi, kad demokratijos plėtra yra centrinis užsienio politikos elementas. Ar Čeinis turėjo pasiūlyti savo „draugui” Nazarbajevui tokį šiltą glėbį? Ar kam nors mūsų vyriausybėje rūpi, kad tai, ką Čeinis pasakė Kazachstane, gali sumenkinti tai, ką jis kalbėjo apie Rusiją?
Labai pavojinga painioti didžiąją politiką ir kovą už žmogaus teises. Sunku ketvirtadienį būti švytinčiu idealistu, o penktadienį – užkietėjusiu realistu.
JAV neturėtų nusigręžti nuo savo pasišventimo demokratijai pasaulyje. Ji turėtų rimčiau vertinti savo įsipareigojimus. O abejojantieji, kad mūsų ydinga energetinė politika verčia laikytis iškreiptos užsienio politikos, turėtų atidžiau susipažinti su dokumentais, patvirtinančiais šį pasakojimą apie du Čeinius.