Jei nežinote, pavyzdžiui, kodėl verkė Ieva Simonaitytė prieš rašydama romaną „Pikčiurnienė”, kas buvo vienas pirmųjų užsienio filmų vertėjų į lietuvių kalbą arba už ką dabartinius moksleivius bartų jų prosenelės, užsukite į Vytauto Didžiojo karo muziejuje surengtą Kauno apskrities moksleivių darbų parodą „Giminės medis”.
Parodoje pateikti geriausi iš beveik 170 darbų, kuriuose gausu įdomių faktų apie žinomus Lietuvos žmones. Štai Kauno M.Mažvydo vidurinės mokyklos dešimtokas Gintas Kulinkevičius (mokytoja Irena Kaklauskienė) pasakoja apie aukštą padėtį visuomenėje užėmusį ir labai išsilavinusį savo prosenelį L.Kairiūnaitį. Šis keturias užsienio kalbas mokėjęs inteligentas buvo vienas pirmųjų, kuris vertė užsienio filmų tekstus į lietuvių kalbą. Ilgainiui prie šio darbo prisidėjo kitas G.Kulinkevičiaus prosenelis. Gabi buvo ir prosenelė S.Kairiūnaitytė – rašė, siuvinėjo, tapė paveikslus, kūrė lopšines ir net įsteigė grožio saloną.
Įdomūs Kauno Maironio gimnazijos septintoko Ernesto Romeikos (mokytojas Saulius Petronis) konkursiniai tyrinėjimai tema „Seniausia albumo fotografija”. Moksleivis pateikia savo prosenelio Prano Voleišio – Lietuvos kariuomenės karininko ir teisininko nuotraukas, šeimos narių prisiminimus apie garbų giminaitį. Pasirodo, P.Voleišis gerai pažinojo garsiąją rašytoją Ievą Simonaitytę ir dažnai pas ją lankėsi, kai ji pokariu gyveno Kaune. Kartą P.Voleišis užėjo pas rašytoją ir rado ją verkiančią, nes tarybų valdžios atstovai primygtinai ragino rašyti romaną apie teigiamas permainas Lietuvos kaime. Taip atsirado romanas „Pikčiurnienė”, kuriame turtinga ūkininkė pavaizduota kaip žiauri kaimo žmonių išnaudotoja.
Konkurso temoje „Giminės relikvija” išsiskyrė Kauno Veršvų vidurinės mokyklos dvyliktokės Gretos Stankevičiūtės darbas, pavadintas „Oi bartų mane prosenelė”. Tai nuoširdus pasakojimas apie Suvalkijoje gyvenusią prosenelę, kuri mokėjo kepti nuostabaus skonio duoną. Beje, Stankevičiai išsaugojo prosenelės ližę, kuria pašaudavo duoną į krosnį.
Šeštokė Paulina Aliesiūtė iš Kauno Julijanavos vidurinės mokyklos pateikė jos protėvių, kilusių iš Tiuringijos ir Auštaitijos, mažą tautinių drabužių kopiją. Beje, būtent šioje konkurso dalyje itin pasigesta dalyvių. Nors moksleiviai stebino tradicinio konkurso organizatorius – Kauno tautinės kultūros centrą bei rėmėjus – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Kauno apskrities draugijos narius išradingumu, kūrybingumu, tačiau, kaip pažymėjo konkurso žiūri, ši paroda nepranoko pernai surengtosios. Gal todėl, kad moksleivių kūrybingumas senka – juk nemaža jų konkurse dalyvauja jau antrą ar net trečią kartą.
Itin tvarkingai parengė konkursui darbus Maironio gimnazijos moksleiviai. Bene daugiausiai darbų pateikė S.Lozoraičio vidurinės mokyklos mokiniai, vadovaujami mokytojos Vidos Zulonaitės. Lietuvos bajorų sąjungos vadovas Kęstutis Ignatavičius išreiškė viltį, kad vaikai, pasivaikščioję protėvių takais, labiau vertins savo giminės šaknis, gimtąją kalbą, papročius ir tradicijas.