Bankai riejasi dėl skolintų milijonų

Dėl merdėjančio „Ekrano” materialinių nuostolių ir psichologinę įtampą nuolat patiriantiems darbininkams – dar viena netikėta staigmena.

Vakar paaiškėjo, kad kamuotis nežinioje jiems teks dar ilgai, nes Panevėžio apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą šimtus milijonų litų prasiskolinusiai „Ekrano” bendrovei buvo apskųsta aukštesnės instancijos teismui.

Tai reiškia, kad bent jau iki vasaros pradžios išeitinių kompensacijų darbininkai gali ir nebesulaukti.

Darbininkų nuotaikos – agresyvios

Mieste jau ir taip kuris laikas sklando gandai, kad „Ekrano” darbininkų kantrybė vieną dieną gali baigtis gaivališkomis demonstracijomis.

Kineskopų gamybos bendrovei bankroto byla buvo iškelta balandžio 20 dieną.

Įmonė nedirba nuo balandžio 11 dienos.

Prie savivaldybės vykusiame viename mitinge darbininkai jau liejo emocijas, vadindami bendrovės vadovus vagimis, mafijozais, o kai kurie jau žadėjo eiti daužyti langų.

Bankroto bylos vilkinimas situaciją gali dar labiau paaštrinti.

Bankui nepatiko administratorius

Panevėžio apygardos teismo nutartį apskundęs „Hansabankas” skundžia ne patį bankroto bylos iškėlimo faktą, bet, jų manymu, – netinkamą kandidatūrą į „Ekrano” administratoriaus postą.

„Panevėžio rytas” jau rašė, kad Panevėžio apygardos teismas administratoriumi paskyrė Laisvutį Virgilijų Survilą – bankroto bylą inicijavusios „Ekrano” valdybos ir jos pirmininko Eimučio Žvybo rekomenduotą asmenį.

Beje, „Hansabankas” skunde nesiūlo kito administratoriaus, tik išreiškia nepasitikėjimą L.V.Survila.

Banko argumentai Apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti per keturiolika darbo dienų.

Pretendentų tapti „Ekrano” administratoriais, iki buvo iškelta bankroto byla, buvo vienuolika. Jų kandidatūros liks sąraše ir tuo atveju, jeigu Apeliacinis teismas patenkins „Hansabanko” skundą.

Jeigu nutartis bus panaikinta, „Ekrano” bankroto byla bus grąžinta iš naujo nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą. Panevėžio apygardos teismo teisėjai vėl turėtų mėnesį priimti naujai nutarčiai, o skundžiantieji dar dešimt dienų jai apskųsti.

Pinigų teks prašyti iš valstybės

„Hansabanko” skundas Panevėžio apygardos teismą pasiekė likus vos dienai iki minėta šio teismo nutartis būtų įsigaliojusi. Jeigu taip būtų atsitikę, jau po trijų dienų įmonės darbuo-tojai būtų buvę įspėti apie atleidimą iš darbo, o per 15 dienų – ir atleisti.

Nutraukus darbo sutartis, kiekvienam darbuotojui pagal įstatymą priklausytų dviejų mėnesių vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Kadangi įmonė neturi tokių lėšų, pinigų tektų prašyti iš Vyriausybės įsteigto Garantinio fondo.

Pagal įstatymą, kiekvienam bankrutuojančios bendrovės darbuotojui fondas gali skirti ne daugiau kaip 3 minimalių mėnesio užmokesčių sumą. Administratoriui, itin pareigingai dirbant savo darbą, ekraniečiai pinigus būtų galėję atgauti iki birželio pabaigos.

E.Žvybas kompensacijos negaus

Neoficialiais apskaičiavimais, ekraniečių išeitinėms išmokoms, už prastovas ir atostogas gali tekti išmokėti nuo 8 mln. iki 12 mln. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad Garantiniame fonde yra sukaupta 30 milijonų litų.

Bankrutuojančios bendrovės darbininkai jau iš anksto kaitina atmosferą, teiraudamiesi, kokio dydžio išeitinę kompensaciją pasiims pats generalinis direktorius E.Žvybas.

„Panevėžio rytas” pabandė pasidomėti, kokio dydžio algą gaudavo generalinis direktorius ir kokio dydžio kompensacija jam priklausytų.

Oficialios informacijos apie E.Žvybo pajamas niekas neteikė. Neoficialūs šaltiniai teigė, kad generalinio direktoriaus mėnesio pajamos siekdavo iki 90 tūkstančių litų. Ar tai tiesa, vakar iki galo išsiaiškinti taip ir nepavyko.

Tačiau bankroto specialistai teigė, kad šiuo atveju įstatymas draudžia buvusiam vadovui išmokėti bet kokio dydžio išeitinę kompensaciją.

Įstatymo kūrėjai tiesiog manė, kad būtų amoralu mokėti kompensaciją vadovui, kuriam vadovaujant įmonė buvo nugramzdinta į bankrotą.

Kreditoriai kaunasi dėl didelių pinigų

Visa „Ekrano” bankroto procedūra, pagal Įmonių bankroto įstatymą, gali trukti iki dvejų metų.

Šiuo metu visas bendrovės turtas yra areštuotas. Pinigai ir būsimos įplaukos „Ekrano” sąskaitose taip pat yra įkeistos bankams.

„Ekrano” skolos 2005 metų pabaigoje siekė 323,576 mln. litų. Iš jų 220,777 mln. litų bendrovė yra skolinga SEB Vilniaus bankui, „Hansabankui”, „Hansa lizingui”, bankams „Snoras”, „Nord/LB Lietuva” bei „Nordea Bank Finland” Lietuvos filialui.

Gerai informuoti šaltiniai „Panevėžio rytui” sakė, kad „Hansabankui” siūlomas administratorius nepatinka, nes, kaip spėjama, šią kandidatūrą bendrovės vadovas E.Žvybas derino tik su SEB Vilniaus banko ir dar kelių bankų vadovais.

„Hansabankas” nerimauja, kad jų nuomonės jau dabar nebuvo paisoma, todėl ir pinigų šis bankas tikriausiai susigrąžintų mažiau nei kiti kreditoriai.

„Hansabanko” komunikacijos vadovė Žydronė Lukšytė vakar „Panevėžio rytui” išsakė ir oficialią banko poziciją. Ji beveik nesiskiria nuo mūsų jau pateiktos, tik skamba kiek diplomatiškiau.

„Šių veiksmų bankas ėmėsi dėl to, kad L.V.Survilos kandidatūra nebuvo suderinta su kreditoriais. Bankas norėtų, kad administratorius būtų priimtinas didžiajai daliai kreditorių”, – teigė Ž.Lukšytė.