Uostamiesčio Simono Dacho vidurinė mokykla šiemet švenčia savo 150-metį. Rytoj prasideda pagrindinės jubiliejaus iškilmės.
Siaučiant istorijos vėtroms, permainingai klostėsi mokyklos bei jos bendruomenės likimas. Buvusi Parko mergaičių pagrindinė mokykla 1932 m. gavo klaipėdiškio poeto S. Dacho vardą, Antrojo pasaulinio karo metais čia iš tuometinės I. Kanto mokyklos buvo atkelti berniukai, o po karo čia jau veikė 7-toji vidurinė rusakalbių mokykla. Po švietimo įstaigų reorganizavimo 1975 m. čia imta dėstyti lietuvių kalba, o 1991 m. mokyklai buvo grąžintas Simono Dacho vardas.
Jubiliejaus proga apie šios seniausios veikiančios uostamiesčio mokyklos bendruomenės pasiekimus, lūkesčius, ateities planus kalbamės su mokyklos direktore Elena Blažiene.
– Garbus jubiliejus paįvairino mokyklos darbotvarkę papildomais rūpesčiais?
– Kaip tik baigėme remontuoti aktų salę – šventei norime pasigražinti. Ta salė iš tiesų remonto nelabai buvo mačiusi nuo pat pastatymo. Buvom pasidarę ir centrinės laiptinės projektą – manau, ateityje galėsim jį įgyvendinti. Kol kas tam neliko pinigų – ketvirtą aukštą statydami juos sunaudojome.
Parengėme mokyklos muziejaus ekspoziciją – muziejų turėtume atidaryti gegužės 4 d.
Pagrindinės jubiliejaus iškilmės – gegužės 4-5 dienomis. Iš tikrųjų šventiniai renginiai prasidėjo jau prieš pusę metų: įvairūs konkursai, varžybos rengiamos bemaž be perstojo.
Jubiliejui išleistas specialus leidinukas, kurį rengė Nadežda Bobrik ir Vida Pupalaigienė. Pastaroji dabar sėkmingai dirba projekte „Drąsinkime ateitį”. Mokiniai jau buvo susitikę su kai kuriais buvusiais mokyklos absolventais, jau yra išrinktas iškiliausiųjų, daugiausiai pasiekusiųjų dešimtukas. Dar vyks susitikimai su to dešimtuko atstovais: Aleksu Mažonu, Marijum Kairiu, Klaidu Perminu, Gyte Norgiliene, Žilvinu Žvaguliu, Dainiumi Numgaudžiu.
Kas garsina mokyklą be ką tik minėtojo dešimtuko?
– Mokyklą garsina jos bendruomenės pasiekimai. Šiuo metu mokosi 1308 moksleiviai – yra pilnos 49 klasės. Dirbančių pas mus yra 146 žmonės, iš jų pagrindinėse pareigose – 98 pedagogai. Jų veikla ir kuria gerą mokyklos vardą.
Mokykloje taikomos pažangios ugdymo metodikos – gerą pagreitį įgavo „Gera pradžia”. Ši metodika jau taikoma 8 pradinėse klasėse. Puikios pradinių klasių mokytojos, tokios kaip Edita Levanienė, Stanislava Šliogerienė – iš tikrųjų galėčiau vardyti visas šešiolika ugdančių pradinukus.
Labai norėčiau paminėti mokytojas, dirbančias nuo pirmųjų dienų, t.y. nuo 1975 metų – nuo lietuviškos mokyklos pradžios: Regina Kairienė, Danutė Mažrimienė, Ona Budvytienė, Vida Pupalaigienė, Virginija Kairienė, Anastasija Kostyr, Zita Kupliauskienė, Johana Norkienė, Irena Kaktavičienė, Elena Zuzevičienė, Elena Maldutienė. Labai sėkmingai dirbo direktorės pavaduotoja Irena Atienė, iki šiol puikiai tvarkosi direktorės pavaduotoja Danuta Končiuvienė. Šiuo metu pavaduotojų gretas papildė gabus jaunimas – Daiva Šulcienė, Drąsutis Bardauskas.
Kaip ir dera humanitarinio, teatrinio profilio mokyklai turime stiprią grupę lituanistų, muzikų, dramos mokytojų, istorikų, kurie labai įdomiai dirba su projektais. Pernai buvo baigtas vykdyti projektas „Gintaro kelias pasaulio šalių kultūrose”, dabar pradėtas etninei kultūrai gaivinti skirtas projektas „Ženklai ir tradicijos žmogaus gyvenimo cikle”. Jų įgyvendinimo neįsivaizduočiau be puikių savo dalyko žinovų – lituanisčių Eugenijos Valauskienės, Loretos Vaivadienės ir Editos Miravičiūtės, teatro mokytojų Ritos Andriulionienės, Karolio Makausko, dailės mokytojos Rasos Hakės, muzikos mokytojos Sigutės Užporaitės, bibliotekos vedėjos Dalios Kikilienės, videobūrelio vadovo Dariaus Blažiūno.
Beje, kalbant apie humanitarines pajėgas dera pastebėti, kad Eugenija Valauskienė puikiai paruošia mūsų skaitovus. Teatrinių klasių pradininkės Loretos Vilkytės, dabar tęsiančios panašią veiklą Anglijoje, veiklą sumaniai perėmė Karolis Makauskas, Ramūnas Kaubrys – jie tikrai moka vaikus įkvėpti vaidybai, įtraukti į scenos gyvenimą.
Apie pedagogus geriausiai byloja jų mokinių pasiekiami rezultatai: antai geografių Jadvygos Albrektienės, Vilmos Norvaišienės, biologės Daivos Udrėnienės auklėtiniai kasmet jaunųjų mokslininkų konkurse užima prizines vietas.
Iš jaunų mokytojų jau spėjo užsirekomenduoti Rita Zubkutė, Lina Martinaitytė, Loreta Jurgauskaitė, Kristina Kaktavičiūtė, Aurimas Birenis, Neringa Tallat-Kelpšaitė-Dapšienė, taip pat tikybos mokytojas Antanas Šemeta.
– Nors S. Dacho mokykla laikoma humanitarinio-teatrinio profilio, bet pripažinimą nuolat pelno ir jaunųjų verslininkų pasiekimai projekte „Junior Achievement”…
– Jaunimo verslumą skatinantį projektą „Junior Achievement” pas mus labai sėkmingai įdiegė Valentina Čiuvalova. Įdomu, kad tada, pradžioje, mokykla neturėjo nei vieno kompiuterio, o juk visas projekto mokymas steigti bendroves, ugdyti vadybos pradmenis buvo numatytas pasitelkiant kompiuterius. Dažnai būna, kad „sukrenta” stipri ekonomistų grupė, tada moksleiviai „užsidega” noru išbandyti savo verslo gebėjimus. Mūsų ugdytiniai buvo laimėję ir pirmą vietą tarp projekte dalyvaujančių mokyklų. „Junior Achievement” gyvuoja ir dabar. Nors šiuo metu mokyklinės bendrovės mokiniai nesukūrę, bet žinau, kad dabartiniai dešimtokai turi planų kitąmet tokią bendrovę kurti.
Noriu pasidžiaugti ir kitu ilgalaikiu, nuo 1990-ųjų vykdomu projektu „Baltijos savaitė”, siejančiu Baltijos regiono šalių mokyklas – jo neįsivaizduočiau be nepamainomos organizatorės Virginijos Birenienės. 2007 m. projekto užbaigimo renginiai vyks būtent mūsų mokykloje.
Jūsų bendruomenė palaiko gana glaudžius ryšius ir su senaisiais mokyklos auklėtiniais – neapsiribojate vien pasiųsdami sveikinimo atvirukus per didžiąsias šventes?
– Yra atsiliepę ne vienas iš buvusiųjų mokyklos auklėtinių – tiek veikusios iki 1945-ųjų vokiečių mokyklos, tiek 1945-1975 m. veikusios rusakalbių 7-tosios vidurinės mokyklos, su daugeliu jų susirašinėjame. Beje, ryšiai su prieškariniais ar karo laikų mokiniais – Gerdu Milkeraitu (Gerd Milkereit), Richardu Kuknatu (Richard Kuknat), Anita Gybel (Anita Giebel), Hildegarda Hofman (Hildegard Hoffman) ir kitais – užsimezgė iškart po Nepriklausomybės atstatymo – ne vienas jų buvo atvykęs į Klaipėdą, aplankęs mokyklą. Gerdas Milkeraitas nuolat rėmė mūsų mokyklą – tam jis leido labdaros atvirukus, kuriuos pardavinėjo po vieną Vokietijos markę.
Bendravimas su buvusiais absolventais praturtina įdomia jų gyvenimo patirtimi, užpildo mokyklos istorijos spragas. Antai, viena buvusi klaipėdiškė, kuri čia mokėsi 1928 metais, pasakojo, kad anuometinė, dar tebevadinta Parko mergaičių mokykla tebuvo mažas dviaukštis pastatas, šalia kurio buvę ir sargo namai. Dauguma mokytojų tuo metu gyveno netoliese – namuose išilgai dabartinės Jūros gatvės. O viena mokytoja ir į pamokas vaikščiodavusi avėdama šlepetėmis…
As ne uzmirsti mano mokykla.