Uosto įmonę baus už tylėjimą

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo direktorius Benediktas Petrauskas pripažįsta, jog birželio 22 d. terminale įvyko incidentas, tačiau kitaip nei buvo pranešta, išsiliejo tik apie 150 kubinių metrų naftos produktų atliekomis užteršto vandens, o ne tūkstantis tonų teršalų.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romualdas Dužinas vakar „Vakarų ekspresui” teigė, jog kol kas aišku tik tai, kad apie įvykį bendrovė nepranešė laiku.

R. Dužinas patikino, kad teršalai į atvirus vandenis per pylimus tikrai nepateko. „Pradėjome tyrimą: aiškinamės, kiek teršalų buvo talpoje, kiek liko, kiek buvo išvežta ir kur. Mūsų laboratorijos specialistai paėmė mėginius. Kol vyksta tyrimas, kuris truks apie 3-5 dienas, konkrečiai įvardyti teršalų kiekio negaliu. Tačiau manau, kad tūkstantis tonų jų išsilieti tikrai negalėjo”,- sakė agentūros vedėjas.

Jis patvirtino, kad teršalus bendrovė likvidavo savo jėgomis. Pasak aplinkosaugininko, jeigu apie tai būtų pranešta laiku, šis įvykis nebūtų atrodęs baisesnis nei buvo iš tikrųjų.

„Mes dabar juos bausime bet kuriuo atveju. Aplinkos apsaugos įstatymas numato, kad apie tokius incidentus turi būti pranešta mums. Jau vien už nepranešimo faktą atsakingi asmenys bus baudžiami. Numatytos 500-1000 litų baudos. Tačiau kokia bauda bausti, spręs teismas, mes tik surašysime protokolą”,- sakė R. Dužinas.

UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (buvusios „Transfosos”) direktorius Benediktas Petrauskas teigia, kad apie 150 kubinių metrų užteršto vandens išsiliejo į numatytą technologinį aptvarą, esantį šalia rezervuaro, o ne į vandenį ar ant žemės. Iš rezervuaro buvo išsiurbta 1200 kubinių metrų užteršto vandens, kad daugiau jo neišsilietų į aptvarą, ir išvežta į bendrovę „Klaipėdos energija”.

Pasak direktoriaus, terminale viskas buvo sutvarkyta laiku, užteršto vandens tekėjimas sustabdytas jau prieš 4 dienas. Situacija šiek tiek apsunkino tai, kad avarinis įvykis nutiko prieš pat Jonines.

„Nieko neišpylėme į aplinką, teršalai pateko tik į rezervuaro aptvarą. Mes juos lokalizavome, susėmėme, viską padarėme savo jėgomis, jokios pagalbos mums nereikėjo. Negrėsė pavojus, jog bus pralaužtas pylimas ir užteršti vandenys nutekės. Kadangi patys susitvarkėme, įvykio negarsinome, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas turi tris 1977-1978 metais statytus rezervuarus, skirtus iš laivų surinktam užterštam vandeniui laikyti. Vienas jų prarūdijo ir pradėjo tekėti užterštas vanduo. Beje, juos numatoma nugriauti, nes toje vietoje bus keleivių terminalas. Pagal detalųjį planą dabartinėje rezervuarų vietoje bus įrengta automobilinio transporto sankaupos vieta būsimam ro-ro terminalui.

Vis dėlto Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas šiukšlių surinkimo iš laivų verslo neketina atsisakyti, nes yra vienintelė tuo užsiimanti kompanija uoste. „Mes rezervuarus suremontuosime ir tęsime šią veiklą. Be to, statysime naują rezervuarą kitoje vietoje”, – sakė B. Petrauskas.

Dalia Bikauskaitė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.