Vienas bičiulis ironiškai juokaudamas kartą pasakė: „Aš tebesu „Baltijos kelyje”, kiti jau – Turniškėse, o treti tvirtai ištiesė rankas į Europos fondų pinigus”. Aštriai ir taikliai pasakyta. Aštraus, gilaus ir esminiais tautos kultūros dalykais suinteresuoto pokalbio pavyzdžiu buvo ir balandžio 8-ąją Vilniuje Lietuvos katalikų mokslo akademijos patalpose Pilies gatvėje įvykęs Kristijono Donelaičio draugijos ataskaitinis susirinkimas.
K.Donelaičio draugijos pirmininkas dr. Napalys Kitkauskas perskaitė išsamų ir dalykišką pranešimą apie praėjusio laikotarpio draugijos veiklą. Jo pagrindiniais akcentais tapo pastaraisiais metais išryškėję probleminiai aspektai, susiję su mūsų tautos kultūros, literatūros, meno, istorinio paveldo puoselėjimo reikalais. Daugiausia dėmesio paskirta K.Donelaičio memorialo Tolminkiemyje apverktinai būklei. Artėjant mūsų didžiojo poeto 300 metų jubiliejui (2014-aisiais sausio 1 d.) ir matydami dabartinę situaciją, kuri gresia muziejaus uždarymu, draugijos nariai vieningai sutarė kreiptis dėl Tolminkiemio memorialo į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Premjerą. Kreipimąsi „Ar išsaugosime Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje?” bus siūloma pasirašyti ir mokslo, kultūros, meno bei kitiems visuomenės atstovams. Pacituotina baigiamoji „Kreipimosi” dalis: „Artėja K.Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejus. Iškilmingai ir plačiai švenčiant Poeto 250 metų gimimo sukaktį 1964 metais, europinio masto kūrėjo Kristijono Donelaičio vardas paskatino atstatyti po karo (!) sugriautą Tolminkiemio bažnyčią, restauruoti kleboniją ir įkurti Poeto muziejų. Negi dabar, artėjant Poeto gimimo 300 metų sukakčiai, mūsų anais laikais su meile ir pasiaukojimu kurtas muziejus nustos egzistuoti? Tai būtų padaryta nedovanotina žala ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūrai!”
Be kitų dalykų, kalbėjusieji draugijos nariai (Irena Tumavičiūtė, Vytautas Gocentas, Steponas Lukoševičius, prof. Juozapas Girdzijauskas ir kiti) iš naujo prabilo apie jau turbūt prieš porą metų pareikštą iniciatyvą – Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą suteikti įžymiam K.Donelaičio palikimo tyrinėtojui bei poeto palikuoniui Lutz Wenau. Nutarta dėl šio reikalo dar kartą surašyti raštą Klaipėdos universiteto rektoriui ir senatui.
Nemažai informacijos ir veiklos pasiūlymų išsakyta dėl ryšių su Karaliaučiaus kraštu – dabartine Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.
Beje, visai ne kaip kokį skundą, bet turiu pasakyti ir tokį dalyką: klaipėdiškiams K.Donelaičio draugijos ataskaitiniame susirinkime atstovavau aš pats vienas – nei valdžios, nei mokslo, nei kultūros institucijos savo atstovų dalyvavimui K.Donelaičio renginyje nesurado galimybių skirti transportą – todėl žinomi mūsų donelaitianos žmonės B.Aleknavičius, J.Mališauskas, R.Černiauskas ir kiti negalėjo nuvykti į Vilnių. Mane komandiravo Klaipėdos universitetas.
Iš Lietuvos katalikų Mokslo akademijos salės skirstėmės nešdamiesi rūpestį dėl Kristijono Donelaičio ir sustiprintas viltis, kad artėjantis Poeto 300 metų jubiliejus bus sutiktas deramai ir oriai.