Pasvalio krašto muziejuje vyko konferencija, skirta mokyklos nelankančių vaikų grąžinimo į švietimo sistemą problemoms ir galimybėms. Konferencija surengta vykdant projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas”. Jo tikslas – grąžinti į švietimo sistemą nepažangius mokinius, didinant pedagoginės-psichologinės pagalbos prieinamumą.
Trūksta socialinių pedagogų
Projekto koordinatorė – Pasvalio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Gita Žukovskienė akcentavo, jog kiekvienoje rajono mokykloje yra po 10 mokinių, praleidžiančių du trečdalius pamokų, trūksta socialinių pedagogų bei mažai suteikiama pagalbos specialių poreikių vaikams. Socialinio pedagogo pagalbos rajone dažniausiai negauna specialių poreikių turintys vaikai. Vaškų bei Grūžių kaimų bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 48 tokie mokiniai.
Kas nulemia mokyklos nelankymą?
Mokyklose atlikus apklausą, paaiškėjo, kad pamokas labiausiai linkę praleidinėti 11-13 metų mokiniai. Vyresnieji mokyklą lanko geriau. „Problema rajone yra labai opi ir svarbi, nes mokiniai praleidžia labai daug pamokų, todėl krenta mokymosi motyvacija. Pamokas praleidinėja vaikai ir iš socialiai remtinų, asocialių ir iš labai gerų šeimų. Projektas numatys priežastis ir būdus, kaip šalinti šią problemą”, – teigė pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė G.Žukovskienė. Pasak jos, pamokas praleidžia ne tik tingintys mokytis vaikai, bet ir tie, kurie mokykloje patiria nesėkmę, – trimestre išėjus iš eilės keliems neigiamiems pažymiams, patyrus bendraamžių psichologinį ir fizinį smurtą. Kai kurių nepažangumą lemia nesimpatiška mokyklos, klasės aplinka ar nepatogūs suolai. Neatėjus kelis kartus į mokyklą, nedrąsu vėl sugrįžti.
Nepažangiųjų prieglobstis – rajono mokykla
Netoli Pasvalio esanti Ustukių pagrindinė mokykla tampa prieglobsčiu iš miesto mokyklų pašalintiems vaikams. „Mums tampa problema, kaip su tokiais vaikais dirbti, kaip skatinti lankyti mokyklą. Nelankę pamokų Pasvalyje, tokie mokiniai tai daro ir pas mus. Sunku spręsti šią problemą, nes neturime socialinio pedagogo”, – kalbėjo mokyklos direktorė Lina Rauckienė. Pasak jos, tokie vaikai akivaizdžiai užkrečia žemesniųjų klasių mokinius. „Reikia išskirtinio darbo su tėvais. Jeigu tėvai teigia negalintys vaiko rytą prikelti, išsiųsti į mokyklą, ką galime padaryti mes, pedagogai?” – iškėlė klausimą direktorė. Jai pritarė Pasvalio jaunimo ir suaugusių mokymo centro direktorius Adolfas Talačka. Jis prisiminė, jog anksčiau nebuvo nelankymo, bėgimo iš pamokų problemos, nors ir tada buvo probleminių šeimų. Vieną į pamokas neatėjusią mergaitę jis sakė į mokyklą pats atsivežęs dviračiu. Ir to užteko, kad ji vėl lankytų mokyklą.
Nenori akademinio mokymo
Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos socialinė pedagogė Jurgita Valuntonienė teigė, jog yra nemažai nepažangių moksleivių, kuriems nepriimtinas ar pernelyg sunkus akademinis mokymas, jie turi konkrečios profesijos siekiamybę – norėtų kuo greičiau įsigyti profesiją, tačiau tėvai verčia mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. „Reikėtų rajone organizuoti moksleivių užimtumo grupes, dienos centrus, kur po pamokų vaikas galėtų užeiti. Mokyklose plėtojamas popamokinis ugdymas, tačiau mokyklos aplinka dažnai tampa atgrasi, o eiti daugiau nėra kur”, – akcentavo J.Valuntonienė.
Neturi kuo apsirengti
G.Žukovskienė iškėlė ir kitą svarbią problemą – į mokyklą vaiką išleisti išgali ne visi tėvai. „Prasidėjus žiemos šalčiams, kai kurie vaikai į pamokas ėjo apsirengę labai plonomis striukėmis, su treningais, nes šiltų drabužių jie paprasčiausiai neturi. Sausio pirmomis dienomis atrinkome iš viso 11 rajono vaikų ir skyrėme kiekvienam po 300 litų žieminiams drabužiams įsigyti”, – kalbėjo G.Žukovskienė.
Valstybinės svarbos projektas „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas” finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, jį planuojama baigti iki 2008 metų.