Šį mėnesį Seimui bus teikiamas svarstyti Dirbtinio apvaisinimo (DA) įstatymo projektas. Kaltinamas griežtumu, oponentų taršomas ir naršomas.
Verslininkai dirbtinio apvaisinimo specialistai labiausiai norėtų įstatymo, kuris leistų sukurti kuo daugiau embrionų ir juos šaldyti, įteisintų lytinių ląstelių donorystę, kad valstybė kompensuotų visas pagalbinio apvaisinimo procedūras. To paties, tikėtina, norėtų ir pacientai, šiuo metu už pagalbinio apvaisinimo procedūras mokantys tūkstančius litų. Tik kas žino, ar jie numano, kokios manipuliacijos įmanomos su pertekliniais embrionais, juo labiau – kiaušialąstėmis.
Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, neįteisinusių lytinių ląstelių donorystės. Tačiau svetur įsiplieskiantys prekybos kiaušialąstėmis skandalai liudija, kad silpnesnės bei posovietinio bloko valstybės yra vaisingumo verslo taikinys. Bemaž visos Lietuvoje esančios vaisingumo klinikos priklauso tarptautinėms korporacijoms, todėl naivu tikėtis, kad prekyba kiaušialąstėmis, o gal – ir embrionais, aplenkia mūsų šalį.
„Mums reikia kiaušialąsčių donorių savanorių! Ieškome jų, kad galėtume padėti nevaisingoms poroms susilaukti palikuonių. Kompensacija už jas – 8000 JAV dolerių. Laukiame pasiūlymų iš sveikų ir stiprių, maždaug 21-32 metų moterų. Anonimiškumą garantuojame”, – skelbiama interneto tinklalapyje http://newjersey.craigslist.org. Ten pat spausdinamas ir sąrašas ypač pageidaujamų donorių, tarp kurių, bent jau šių metų vasarį, geidžiamiausia buvo ir „aukšta lietuvių arba lenkų kilmės moteris”.
„Mes laukiame donorių pasiūlymų iš Kinijos, Airijos, Italijos, Rusijos, Norvegijos, Lenkijos, Lietuvos, kitų Rytų bei Vakarų Europos valstybių”, – rašoma minėtame interneto tinklalapyje. Ir ne tik jame: internete galima rasti daugybę kvietimų tapti kiaušialąsčių donore. Pavyzdžiui, Čikagos vaisingumo centras lytinių ląstelių donorėms siūlo 5000 JAV dolerių kompensaciją, bet užsimena, jog labiausiai laukia pasiūlymų iš Azijos, Afrikos, Amerikos bei Ispanijos moterų.
„Jūsų vyro sperma bus saugiai nugabenta į vieną mūsų klinikų Rytų Europoje ir ten apvaisins donorės kiaušialąstes. Savo patogumui internetu iš nuolat atnaujinamos duomenų bazės galėsite išsirinkti tris potencialias donores”, – žada ir klinika „GlobalARTusa”.
Tokie kvietimai – ne vienintelė užuomina apie pasaulyje egzistuojančią prekybą moterų kiaušialąstėmis. „Ekstros” turimų dokumentų šūsnyje – ir donorės anketa, kurią yra užpildžiusi užsienyje studijuojanti 25 metų rudakė juodaplaukė Rima (vardas pakeistas). Anketoje ji nurodė, kad jos motina yra ukrainietė, o tėvas – lietuvis.
Pildydama donorės anketą – sveikatos istoriją, moteris turėjo atsakyti į kelias dešimtis klausimų, susijusių ne tik su jos pačios sveikata, bet ir artimųjų – tėvų bei senelių sveikatos būkle, įpročiais, gyvenimo būdu, pomėgiais. Respondentei anketoje teko aprašyti šeimos medį, jos teirautasi apie senelių bei tėvų lėtines ligas bei daugybės įvairių su sveikata susijusių dalykų: donorių anketą sudaro apie 20 puslapių.
Atsakydama į klausimą apie gimimo vietą, Rima nurodė Lietuvą, klausiama apie išsilavinimą – Vilniaus universitetą. Aprašydama savo būdą, nepagailėjo sau komplimentų: ji prisistatė kaip komunikabili, energinga, entuziastinga moteris, turinti begalę gabumų, kurių ryškiausias – muzikalumas.
Kiaušialąsčių donorė Rima, sprendžiant iš anketos, yra patraukli, ir gal kokia Didžiojoje Britanijoje gyvenanti sutuoktinių pora netruks susigundyti jos genais. Rimai, tikėtina, patraukliai atrodo ir tie 5000-8000 JAV dolerių, kuriuos mainais į kiaušialąstes siūlo žmonijos vaisingumu besirūpinančios klinikos.
„Kuo didesnį išsilavinimą įgyja moterys, tuo vėlesniems metams jos atideda motinystę. Tačiau sulaukusi 45 metų pastoti begali reta moteris: kiaušialąstės arba nesubręsta, arba būna nebekokybiškos”, – vieną priežasčių, kodėl donorinių kiaušialąsčių poreikis auga, įvardijo pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje pradininkė gydytoja Gražina Bogdanskienė. – Kita priežastis, trukdanti moterims pastoti, yra ir vaistų sukelta menopauzė: moterų, sirgusių endometrioze, onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis, kiaušidės nebegali pagaminti kiaušialąsčių. Donorinės kiaušialąstės tokiais atvejais – vienintelė galimybė susilaukti vaikų”.
Skandalas Rumunijoje
„Mūsų donorės yra mūsų šeimos dalis. Jos džiaugiasi galėdamos kitiems suteikti paskutinę galimybę susilaukti vaikučio”, – savo interneto tinklalapyje (www.globalartusa.com) reklamuojasi tarptautiniam konsorciumui „International Fertility Medical Center” priklausančios klinikos „GlobalARTusa” Rumunijos filialas. Jis tiekia kiaušialąstes Izraelio, Jungtinės Karalystės (JK) bei JAV vaisingumo centrams.
Rumunijos klinika interneto tinklalapyje pateikia ir kiaušialąsčių donorių registrą – sąrašą moterų, kurios norėtų „suteikti paskutinę galimybę”. Jų amžius siekia nuo 19 iki 33 metų. Šalia nurodomas kiekvienos jų svoris, ūgis, plaukų bei odos spalva, kraujo grupė, išsilavinimas, be išimčių – aukštasis.
„Tos šeimos nare tapo ir rumunė Raluca, Bukarešte gyvenanti kiaušialąsčių donorė. Deja, ją šiuo metu yra apėmusi baisi neviltis”, – pernai tragišką Ralucos istoriją aprašė vokiečių kalba leidžiamas žurnalas „Brigitte”. Ir ne tik jis: dvi jaunos moterys kiaušialąsčių donorės pernai buvo atsidūrusios užsienio spaudos akiratyje.
Kaip rašoma „Brigitte”, Raluca kiaušialąsčių donore tapo 2004 m. pradžioje. Per devynis mėnesius „GlobalARTusa” klinikai kiaušialąstes ji pardavė tris kartus. Pirmąkart ši moteris uždirbo 100, antrąkart – 150, trečiąkart – 250 JAV dolerių, bet prarado sveikatą.
„Brigitte” žurnalistams pasakodama apie paskutinę kiaušialąsčių ėmimo procedūrą, Raluca apsipylė ašaromis: „Visos procedūros buvo labai skausmingos, bet paskutinė – ypač. Mane buvo apėmusi nenusakoma mirties baimė. Veriama skausmo klykiau ir blaškiausi – kad netrukdyčiau klinikos darbuotojams paimti kiaušialąsčių, asistentė mano rankas bei kojas buvo pririšusi prie operacinės stalo”.
Raluca turi šešerių metų dukrelę. Ji su šeima gyvena Bukarešto pakraštyje, mažyčiame vieno kambario bute bemaž be patogumų – jame nėra net šilto vandens. Už pinigus, kuriuos gavo klinikai pardavusi kiaušialąstes, Raluca nusipirko auskarus, šiltą suknelę bei mažą Kalėdų dovanėlę savo dukteriai.
Tačiau vaistai, privertę Ralucos kiaušides vietoj vienos kiaušialąstės subrandinti jų apie 20, atėmė sveikatą. Moteris susirgo mažakraujyste, ją vargino krūtinėje atsiradusio auglio skausmas, bet tiek pinigų, kad jų pakaktų vizitams pas gydytojus, Raluca nebeturėjo.
Akistata su afera
Raluca, kaip ir jos likimo bendrininkė Alina – Rumunijoje esančios „GlobalARTusa” klinikos pacientės, kurioms kiaušialąsčių donorystė baigėsi tragiškai. Ir jei ne gyvybei grėsmingos komplikacijos, sukeltos vadinamosios hiperstimuliacijos (tai itin sunki būklė, kuri ištinka vaistais suaktyvinus kiaušidžių veiklą), nusikalstama klinikos veikla nebūtų iškilusi į viešumą.
Moterims atstovaujantis advokatas George’as Magureanu pernai birželį Europos Parlamente vykusiame seminare „Prekyba žmogaus kiaušialąstėmis bei moterų išnaudojimas” gana smulkiai nupasakojo savo klienčių – Ralucos ir Alinos istoriją (ją anglų kalba galima perskaityti interneto tinklalapyje www.corethics.org).
2004 metais 19-metė Alina ir 24 metų Raluca dirbo Bukarešto čiužinių gamykloje. Iš savo kolegių jos sužinojo, kaip galima „gana lengvai” užsidirbti pinigų. Tereikia tapti kiaušialąsčių donorėmis, ir pora šimtų JAV dolerių – dvigubai daugiau, nei per mėnesį uždirbama šioje gamykloje – įkris į kišenę.
Merginos Bukarešte susirado lytinių ląstelių supirkimu užsiimančią kliniką „GlobalARTusa”. Ralucai ir Alinai buvo skirta kiaušidžių veiklą stimuliuojančių preparatų, kad per vieną ovuliacijos ciklą būtų subrandinta kuo daugiau kiaušialąsčių. Aukštąjį donorių išsilavinimą reklamuojančios „GlobalARTusa” klinikos nesutrikdė tai, kad šiedvi rumunės buvo paprastos, minimalų išsilavinimą turinčios darbininkės.
Moterų kiaušialąstės, kaip ir kitų Rumunijoje gyvenančių donorių, klinikoje buvo apvaisinamos iš JK vaisingumo klinikų atgabenta sperma. Atgal į JK iškeliaudavo pagalbinio apvaisinimo procedūroms paruošti užšaldyti embrionai.
„GlobalARTusa” klinikos verslas gal ir būtų tekėjęs įprasta vaga, jei ne jos pačios išprovokuotas incidentas: kai po trečiosios kiaušialąsčių ėmimo procedūros Alina ir Raluca pasijuto blogai, klinika visiškai ignoravo merginų pagalbos šauksmą. Nė vienas klinikos darbuotojų neatsiliepdavo į jų skambučius, merginos net nebuvo įleidžiamos į pastatą. Galop Alina, kankinama siaubingo pilvo skausmo, kraujuojanti, išburkusi (ji atrodė kaip 7-8 mėnesį besilaukianti moteris) pateko į Bukarešto universitetinės ligoninės reanimacijos skyrių – stiprus kiaušidžių uždegimas, kaip ir kiti negalavimai, buvo hiperstimuliacijos padarinys. „Jei būtumėte dar šiek tiek uždelsusi, būtumėte mirusi”, – tai Alina išgirdo iš reanimacijoje budėjusio gydytojo. Ši mergina, kiaušialąsčių donore tapusi tam, kad galėtų kraičiui ir vestuvėms susitaupyti pinigų, pati nebegalės susilaukti vaikų – plyšus kiaušidėms, jos vaisingumui kilo grėsmė.
Pasak Alinos ir Ralucos advokato G.Magureanu, Rumunijos įstatymai kiaušialąsčių donorystės nedraudžia, tačiau embrionų „gamyba” besiverčianti klinika pažeidė kitus teisės aktus. Apie gresiančias komplikacijas ji klientėms nesuteikė jokios informacijos, joms nebuvo kompensuota ir už sveikatai padarytą žalą, o procedūras atliko tam teisės neturintys asmenys.
G.Magureanu atkreipė dėmesį ir į tai, kad 250 JAV dolerių, kuriuos paskutinįkart klinika sumokėjo Alinai ir Ralucai už sutikimą tapti kiaušialąsčių donorėmis, Rumunijos piliečiams yra prabangus užmokestis. Tuo tarpu dirbtinio apvaisinimo procedūra Londono klinikoje, į kurią pateko iš merginų kiaušialąsčių sukurti embrionai, vidutiniškai kainuoja apie 11 000-13 000 JAV dolerių. Kiek klinika uždirbo iš merginų kančių, jei iš jų kiaušidžių per vieną procedūrą buvo paimta po 20 kiaušialąsčių?
Sąsajos su Lietuva
JK įstatymai kiaušialąsčių donorystės nedraudžia: pagal tarptautinį projektą Bukarešte esančioje „GlobalARTusa” klinikoje, kaip ir Ukrainos ar Kretos klinikose, dirbtinio apvaisinimo procedūras atliekančios JK įstaigos gali užsisakyti donorių kiaušialąsčių.
Viena garsiausių tokių įstaigų JK, į kurią pateko ir nukentėjusių rumunių kiaušialąstės, yra privati „Bridge Centre” vaisingumo klinika Londone. Šios klinikos direktorius medicinai yra garsus lietuvių kilmės gydytojas ginekologas prof. Gediminas Grudzinskas. Jis yra ir gydytojos G.Bogdanskienės mokytojas bei konsultantas.
„Anglijoje yra daug altruisčių – kiaušialąsčių donorių, tačiau jų nepakanka. Donorių kiaušialąstės, kurias „Bridge Centre” klinikoms tiekia rumunai, šeimoms yra išeitis. Ir tai yra legalu, kaip kad legalu Rusijoje, Ukrainoje ar kitose šalyse. Ir savo pacientes man kartais tenka siųsti į Rusijos, Latvijos ar Estijos klinikas – donorystė jose yra legali”, – sakė G.Bogdanskienė.
Nepriklausoma JK institucija – Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos tarnyba („Human Fertilisation and Embryology Authority” – HFEA) turi teisę tikrinti, kaip vyksta JT vaisingumo klinikų, tarp jų – ir privačios Londono klinikos „Bridge Centre” bendradarbiavimas su „GlobalARTusa” klinika Rumunijoje. Toks patikrinimas buvo atliktas ir pernai pavasarį, likus maždaug porai savaičių iki Ralucos ir Alinos tragedijos, bet jokių pažeidimų nerasta. Jų, anot G.Bogdanskienės, nebuvo rasta ir šiemet: HFEA kliniką „Bridge Centre” tikrino kovo mėnesį.
Tačiau pernai, Alinos ir Ralucos skandalui iškilus į viešumą, įsikišo Rumunijos policija. Bukarešto klinikai buvo atimta licencija, nes tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad dalis medikų joje dirbo neteisėtai. Viena jų – ir Ralucą bei Aliną „globojusi” bendrosios praktikos gydytoja Ioana Ghionescu skelbėsi turinti teisę teikti pagalbinio apvaisinimo bei kitas reprodukcinės sveikatos paslaugas, nors tokios veiklos licencijos neturėjo.
Rumunijos skandalas netrukus pasiekė Europos Parlamentą. Jame buvo priimta rezoliucija „Dėl prekybos žmogaus kiaušialąstėmis”. Joje pabrėžiama, kad „bet kuri savo kūno dalį, įskaitant ir reprodukcines ląsteles, parduoti priversta moteris tampa žmonėmis ir organais prekiaujančių organizuotų nusikalstamų grupuočių auka”. EP Europos Komisiją paragino atkreipti dėmesį, ar panašūs dalykai kaip Rumunijoje nevyksta ir kitose valstybėse ES narėse.
Dvi rumunės tapo šiuolaikiško moterų išnaudojimo simboliu, kuris Europoje jau gavo biotechnologinės vergovės pavadinimą.
„Mano žiniomis, tai, kas vyksta „Bridge Centre” klinikoje ar už jos ribų, atitinka ir JK, ir Rumunijos, su kuria bendradarbiaujama, įstatymus, – patikino G.Bogdanskienė. – Kita vertus, jei moterims Rumunijoje kilo komplikacijų, medikai joms privalėjo padėti”.
Situacija Lietuvoje: įstatymo karštis
Įsakymą, kuris reglamentavo dirbtinio apvaisinimo procedūrų teikimo tvarką, 1999-aisiais yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras L.M.Stankevičius. Tuo metu dirbtinis apvaisinimas dar tik skynėsi kelią, o Lietuvoje veikė vienintelis tokias procedūras atliekantis G.Bogdanskienės Vaisingumo centras. Vaisingumo paslaugų rinka išsiplėtė, bet ministro įsakymas vis dar yra vienintelis ją reguliuojantis teisės aktas, nors Civilinis kodeksas ir nurodo, kad dirbtinio apvaisinimo procedūra turi būti reglamentuota įstatymu.
Seimas šį mėnesį turėtų patvirtinti arba atmesti Sveikatos reikalų komiteto pateiktą DA įstatymo projektą.
Praėjusių metų pabaigoje komitetas gavo du DA įstatymo projektus – vieną, rengtą ankstesnės kadencijos Seimo narių Algio Kašėtos bei Juozo Matulevičiaus, ir projektą, kurį komitetui pateikė Vyriausybė.
Vieno ir kito DA įstatymo projektų rengėjų nuomonės smarkiausiai kertasi dėl lytinių ląstelių donorystės bei embrionų apsaugos: Seimo narių pateiktas įstatymas leistų sukurti tik 3 embrionus, kurie tuoj pat turėtų būti įsodinti į gimdą, – embrionų šaldymas būtų uždraustas. Vyriausybės siūlomas įstatymas neriboja embrionų skaičiaus. Jame kalbama apie tai, kad, nepasisekus pirmajam įsodinimui, užšaldyti embrionai būtų atšildomi ir įterpiami į gimdą. Tačiau nenumatoma, kas būtų daroma su užšaldytais embrionais, jei jau pirmasis įsodinimas būtų sėkmingas.
Vaisingumo verslui būtų palankesnė dirva ir lytinių ląstelių donorystę įteisinus įstatymu. Kaip rodo aprašyta užsienio šalių patirtis, tai nėra prasčiausias pajamų gavimo būdas.
Bemaž tuo pat metu, kai komitete pradėta svarstyti DA įstatymo projektus, žiniasklaidoje pasipylė dirbtinį apvaisinimą propaguojančių straipsnių bei laidų. Talkinamos viešųjų ryšių specialistų vaisingumo verslu užsiimančios klinikos stojo ginti pacientų interesų, mesdamos svarbiausią argumentą – uždraudus šaldyti embrionus, dirbtinio apvaisinimo procedūras reikės nuo pradžios iki galo kartoti, todėl kūdikio pradėjimas tik dar labiau pabrangs.
Pavyzdžiui, D.Kutraitės-Giedraitienės vadovaujamos viešųjų ryšių agentūros UAB Strateginių komunikacijų centro (SKC) klientė yra ir vaisingumo paslaugas teikianti Kauno Motinos ir vaiko klinika. SKC taip uoliai ėmėsi vykdyti kliento užsakymą, kad net primiršo paslėpti galus: iš savo kompiuterių gydytojų vardu ji Seimo nariams išsiuntinėjo DA įstatymo pataisas. Bet ar tai – ne lobizmas? Juoba kad įstatymo pataisas pasirašiusi gydytoja embriologė Eglė Steponavičienė net nenurodė, kad yra suinteresuotas asmuo – Motinos ir vaiko klinikos vadovė.
„Pagal Lobistinės veiklos įstatymą, agentūra SKC, išplatinusi įstatymo pataisas, turėjo būti užsiregistravusi kaip lobistė, – mano Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. – Pasitikslinome: Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje SKC agentūros tarp registruotų lobistų nėra”.
„Motinos ir vaiko” klinika, priklausanti tarptautiniam „Nordic” vaisingumo centrui, yra viena iš keleto privačių klinikų, Lietuvoje teikiančių pagalbinio apvaisinimo procedūras. Be jos, tuo užsiima G.Bogdanskienės Vaisingumo centras bei premjero žento A.Usonio vadovaujama JAV, Izraelio ir Lietuvos bendrovė Vaisingumo klinika. Pastaroji dar turi filialus Klaipėdoje bei Kaune.
Ar Seimas priims konservatyvųjį DA įstatymą, paaiškės netrukus. Tačiau ankstesnių metų patirtis rodo: vos tik įstatymo svarstymas pasuka vaisingumo verslui nepalankiu keliu, procesas sustoja vos ne keleriems metams. Aistros atslūgsta, ir viskas ima tekėti sena vaga.