Psichologės Marisės Vajan nuomone, moters genialumas yra sugebėjimas iš vyro „pagimdyti” vyrą. Interviu „La Figaro” ji pasakoja apie savo paskutiniąją knygą.
Savo knygą pavadinote „Kaip myli moterys”. Ar šiandien jos myli kitaip nei kadais?
Manau, kad moterys skiriasi nuo to įvaizdžio, kuris apie jas sklando. Jų meilė vyrams kur kas subtilesnė, sudėtingesnė, tvirtesnė ir konstruktyvesnė nei kalbama. Aš norėjau sužinoti, ar moterys laikosi senosios tradicijos paklusti ir garbinti patiną, ir labai nustebau aptikusi, jog taip ir yra. Sutikau diplomuotų, subtilių moterų, kurios aptarnauja savo vyrus, koketuoja ir stengiasi paslėpti savo protą. Kad įminčiau šią paslaptį, kreipiausi į Froidą, mat jo išvados aktualios ir šiandien.
Dabar moterys savarankiškesnės nei Froido epochoje. Skaitant jūsų knygą galima pamanyti, kad jos iki šiol baiminasi būti paliktos!
Taigi. Tam, kad pasijustų moteriškos, joms būtina vyro meilė. Iš pradžių mums reikia motinos meilės: kad išmoktume mylėti, protauti ir atsiverti pasauliui. Tai meilės pagrindas. O per tėvo žvilgsnį, per Edipo kompleksą mergaitė įvaldo moteriškumo ginklus, gundymo instrumentus. Taigi pripažinimas, matyt, visuomet ateina per vyrus. Štai iš kur kyla baimė būti pamestai: moteris tarsi praranda savo – geidžiamos – statusą ir įsilieja į eilinių gretas. Išeidamas vyras tarsi užgesina šviesą ir palieka ją tamsoje.
Vadinasi, geriau likti netekėjusiai nei pamestai.
Paliktos moters statusas – senas negatyvus modelis. „Pasinaudojo ir pametė.” Netgi kai moteris pajėgi tenkinti savo poreikius, kai ji stipri ir kerinti, dažniausiai vis tiek patiria šoką, jei ją palieka – tegu ir koks apgailėtinas tipas. Tai neįtikima. Lyg vienintelę vertę mums suteiktų tai, kad vyrai mūsų trokšta.
Kaip pakito šių dienų moters meilė vyrui?
Anksčiau meilė buvo atrama. Moterys ieškojo stipraus vyro, brandesnio už jas pačias, galinčio sukurti joms pagarbą ir materialinį komfortą. Vyro, kuris jas gintų ir padarytų motinomis, o vėliau uždarytų į namų rūpesčių ratą. Šis senas modelis vis dar gajus, tačiau meilė šiandien įgavo daugiau narcisizmo. Visuomenė moterims tiesia gundytojos veidrodį, kuriame jos ieško savojo Aš. Ji ragina moteris būti gražias, jaunas ir pakankamai protingas, kad galėtų tylėti.
Daugelis jaunų porų pradeda nuo narcisistinės meilės: kiekvienas ieško savęs kito žvilgsnyje. Tai stiprus impulsas, didelė aistra, bet šios poros dažnai išyra, nes vieną akimirką moteriai kyla jausmas, kad ji pasiaukojo ir liovėsi egzistuoti kaip asmenybė.
Visgi aš manau, kad moterų genialumas liko tai, KĄ jų meilė duoda vyrams. Jos pagimdo vyrus juose pačiuose.
Manote, tai ir yra tikroji moters meilė?
Taip. Visada buvo laikoma, kad vyrai „tampa” vyrais susitapatindami su savo tėvu, vėliau – varžydamiesi ir konfrontuodami su savo lyties atstovais. Tai tiesa, tačiau ne visa. Motina daro iš vaiko sūnų ir vyrą. Iš tikro suaugęs, atsakingas, patikimas ir drąsus jis taps tik susitikdamas su kitomis moterimis. Moteris gali „pagimdyti” jame vyrą vyresnį nei ji pati. Ir sykiu jaunesnį.
Galbūt moters meilėje nauja yra tai, kad šiandien ji nesislepia ir gyvena taip, kaip jai sako širdis. Ji suvokė, kad sugeba pati protauti. Ji pasirengusi atlaikyti kitų nuomones. Ji myli gyvendama šiandien. Viena moteris man sakė: „Aš myliu raukšlelę, kuri atsirado jo veide”. Moteriai patinka matyti, kaip jos vyras sensta, nes ji jaučia, kad tai ji jį sukūrė.
Jūs sakote, kad reikia liautis ieškojus tobulos meilės arba neegzistuojančio vyro…
Mane nepaliauja stebinti tai, kad moterys idealizuoja savo gyvenimo palydovą ir vertina jį pagal savo idealo matmenis. Jos nori, kad mylimas vyras būtų jų vaikų tėvas, ir sykiu priekaištauja dėl avantiūrizmo stokos! Betgi galima mylėti vyrą tokį, koks jis yra, o ne tokį, apie kokį svajojama. Tikriausiai tai nelabai romantiška, bet aš ne romantikė. Mano knygoje nėra nė lašo romantizmo. Aš analizuoju, darau išvadas, ieškau, kritikuoju. Ir pastebiu, kad galima šlovinti ir kasdienybę, – štai koks tikrasis stebuklas. Galima būti vienu metu ir laisvai, ir stipriai, sužydėti ir skatinti savo palydovą žydėti kartu, užuot užrakinus jį narve. Ką tikrai moteris gali padaryti – tai leisti savo palydovui neužsnūsti. Leisti jam būti savimi.
Jūs kalbate tik apie moterų meilę vyrams, tarsi jos pačioms jos nereikėtų…
Būtent. Man įdomu kaip tik tai, kaip jos myli. Jų vaisingumas, jų jėga, jų gebėjimas mylėti. Kai myli, gauni daugiau pasitenkinimo, nei kai myli tave. Poreikis būti mylimiems dažnai žmones daro infantilius.
Tai kas gi yra meilė?
Meilė yra tai, kas mus veda, kas verčia mus būti ir geresnius, ir blogesnius. Bet kurio amžiaus moterims aš linkiu pripažinti savo sugebėjimą užburti, apžavėti pasaulį kuriamąja savo meilės jėga. Nauja šioje meilėje man regisi tai, kad moterys gali pajausti jos jėgą bet kuriame amžiuje. Meilė yra moterų valdžia.