Vėlyvas pavasario atėjimas šiemet sutapo su šventomis Velykomis – stebuklingu Kristaus prisikėlimu.
Nuo VIII a. Velykos švenčiamos pirmą sekmadienį po pavasarinio mėnulio pilnaties.
Svarbiausias apeiginis Velykų valgis buvo kiaušiniai (margučiai). Margučiai visuose žemdirbyste besiverčiančiuose kraštuose simbolizavo gyvybės atsiradimą, augalijos gimimą, žydėjimą ir vaisingumą. Buvo tikima, kad kiaušinis gali panaikinti žmonių ir gyvulių ligas, nukreipti „blogas akis”, nuvalyti dvasinius nešvarumus.
Begalinė margučių raštų įvairovė, tobula kompozicija byloja apie ilgaamžę jų raidą. Margutis kaip kosminio kiaušinio analogas įvairių pasaulio šalių pavasario švenčių apeigose turėjo ypač svarbią ritualinę ir apeiginę paskirtį.
Kiaušinių dažymas ar marginimas žinomas daugelyje Europos šalių ir Rusijoje. Vakarų Europoje velykinius kiaušinius paprastai neša baltas triušiukas. Krikščionybės plitimas atnešė velykinio kiaušinio įvaizdį į visus kontinentus. Dabar margučių ir dirbinių iš lukšto galima sutikti visame pasaulyje.
Azijos šalyse tradiciškai auginama daug vištų, kiaušiniai – nepamainomas stalo produktas. Tad nenuostabu, kad nagingieji azijiečiai iš kiaušinių lukštų padaro gražių ir meniškų daiktų. Kai kurie gaminiai yra aukšto meninio lygio, tad juos noriai priima eksponuoti žymiausios pasaulio galerijos.
Pastaruoju metu Velykoms skirtus suvenyrus gamina ne tik iš vištų, ančių ar žąsų kiaušinių, bet įsigali mada naudoti stručio, emu ar nandu kiaušinius.
Didžiuosius šių paukščių kiaušinius ne tik dažo, bet jų lukštus naudoja lempų gaubtų, dėžučių bei kitokių suvenyrų gamybai. Nagingi meistrai kiaušinio lukštą komponuoja su kitomis medžiagomis: tekstile, oda, tauriaisiais metalais, brangakmeniais.
Nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs ar matęs įžymiojo Faberžė auksu ir deimantais inkrustuotų kiaušinių. Užsienio aukcionuose kolekcininkai už juos moka milijonus.
Rytų šalių menininkai iš kiaušinio lukšto moka padaryti labai smulkias inkrustacijas, išpjaustyti ornamentus.
Gremžtukais bei frezavimo įrankiais nuimamas viršutinis lukšto sluoksnis, tad susidaro poliruoto ir matinio kevalo spalvų žaismas. Meistrai žino įvairių gudrybių, kaip kiaušinyje įmontuoti kitą, mažesnį, kiaušinį. Kaip apdoroti lukštą jį nesutrupinus ir nepažeidus.
Kiaušinių dažymas taip pat neturi vienodų standartų. Vien lietuviai naudoja mažiausiai tris būdus: tam tikrų vietų vaškavimą, skutinėjimą bei aplikacijas su augalų fragmentais.
Kitose šalyse mėgsta kiaušinius spalvinti smulkiais ornamentais, piešti ant kiaušinio ir tapyti. JAV gyventojai nuėjo lengviausiu keliu: jie perka poligrafiniu būdu pagamintus lipdukus, tad belieka tik lygiai užklijuoti juos ant kiaušinio.