Neseniai antivirusinių programų gamintojai paskelbė radę naują eksperimentinį virusą, galintį užkrėsti ir „Windows”, ir „Linux” operacinių sistemų programas. Primityvus, Asemblerio programavimo kalba sukurtas virusas geba įkelti savo kodą į tame pačiame kataloge esančias programas.
„Linux” sistemos ELF programas „W32/Linux.Bi” (Virus.Linux.Bi.a/ Virus.Win32.Bi.a) virusas užkrečia įterpdamas savo kodą iš karto po ELF rinkmenos antraštės, prieš „.text” rinkmenos dalį, o „Win32 PE” vykdomąsias rinkmenas – sužadinęs „Kernel32.dll” funkcijas. Kenkėjas į „Win32 PE” rinkmenas savo kodą įterpia pabaigoje ir pakeičia programos pradžios tašką (entry point). Virusas atpažįstamas pagal 7DFBh baitų seką, esančią abiejų tipų užkrėstose rinkmenose.
Pats virusas realios grėsmės nekelia. Tai tik klasikinis programavimo eksperimentas, kuriuo siekiama pademonstruoti užkrato galimybes. Kita vertus, net ir sukūrus virusus, nukreiptus prieš „Windows” ir „Linux” operacines sistemas, jie nelabai pakeistų esamos padėties.
Virusai, kirminai, įvairios kenkėjiškos programos yra įprasti „Windows” operacinėse sistemose ir neatrodo, kad „Windows Vista” labai pakeistų šią situaciją. Antivirusinės programos buvo ir greičiausiai liks būtini „Windows” sistemų priedai. Tuo tarpu „Linux” sistemose paprastas vartotojas yra kur kas labiau suvaržytas – jam draudžiama keisti sistemos ar kitų vartotojų rinkmenas. „Linux” vartotojai (su sąlyga, kad nedirbs „root” vartotojo teisėmis) gali užkrėsti tik sau priklausančias programas, o paprastas „Linux” vartotojas dažniausiai retai turi savų programų.
„Linux” virusų kūrėjams greičiausiai kils problemų dėl skirtingų bibliotekų skirtingose „Linux” sistemose. Be to, „Linux” vartotojai internete programų ieško rečiau – paprastai visos jos pasirenkamos iš „Linux” sistemos programų rinkinio. Taigi dėl architektūrinių sistemos ypatumų, net ir atsiradus daugiau „Linux” virusų ar kitų kenkėjų (šiuo metu jų yra maždaug pusšimtis), rizika užsikrėsti yra gerokai mažesnė.