Kauno apygardos teismas pradėjo iš esmės nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje vakar 23-iojo gimtadienio sulaukęs Eimantas Ramanauskas kaltinamas nužudęs savo buvusią devyniolikmetę draugę Vaivą Ašakaitę. Praėjusių metų gegužės 22-ąją mergina buvo žiauriai subadyta peiliu ties Baltų prospekto 139-uoju namu.
Prisipažino nužudęs
Prieš teismą stojęs E.Ramanauskas prisipažino įvykdęs šiurpų nusikaltimą. Teisiamasis pasakojo dvejus metus gyvenęs su drauge, o pernai balandį neva draugiškai išsiskyręs. Per visą tą laiką jis sakė niekada nesmurtaudavęs, išskyrus vienintelį atvejį per Naujuosius metus, kai nustūmė V.Ašakaitę nuo laiptų. Abu panevėžiečiai į Kauną persikraustė norėdami tęsti mokslus. V.Ašakaitė studijavo Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete, o E.Ramanauskas mėgino vienoje aukštesniųjų mokyklų įgyti vadybininko specialybę. Apie kaltinamąjį daug ką pasako faktas iš jo „turtingos” dosjė: E.Ramanauskas teistas jau keturis kartus.
Tiesa, kai kurias tragedijos aplinkybes jis netiesiogiai buvo linkęs paneigti, sakydamas, kad buvo apimtas įtūžio ir neprisimenąs, kiek kartų smogė peiliu savo buvusiai draugei. Be to, jis neigė ją atsekęs iš Panevėžio į Kauną, o tikino pamatęs visiškai atsitiktinai, nors net nežinojo, kur ši apsistojusi.
Kaltinamasis detaliai papasakojo, kad tądien atsitiktinai važiuodamas iš degalinės pamatė einančią savo buvusios merginos draugę Ingridą. Pastaroji netrukus pasitiko iš Panevėžio grįžtančią V.Ašakaitę. E.Ramanauskas pasekė merginas ir ties Baltų prospekto 139-uoju numeriu pažymėtu dvylikaaukščiu išlipo iš automobilio bei mėgino pasikalbėti su devyniolikmete V.Ašakaite.
„Priėjau, pasisveikinau ir pasiteiravau, kur yra mano automobilio signalizacijos pultelis, o Vaiva paklausė, kur jos mobilusis telefonas. Pasakiau jai, kad telefoną pirkau aš, todėl jis priklauso būtent man. Tuo metu ji sušuko, kad kas nors iškviestų policiją ir apipylė mane necenzūriniais žodžiais, – dėstė E.Ramanauskas. – Tada aš nesusivaldžiau ir, išsitraukęs su savimi turėtą lenktinį peilį, dūriau jai kelis kartus”.
Tuo tarpu teismo medicinos ekspertai nustatė, kad nužudytajai buvo padaryta mažiausiai vienuolika sužalojimų. Paklaustas, kodėl prisimena vos kelis savo padarytus dūrius, E.Ramanauskas teigė negalįs to paaiškinti, mat tąkart buvo gerokai įsiutęs.
Įtūžį numalšino alkoholiu
Iškart po įvykdytos egzekucijos E.Ramanauskas sėdo į „Audi A6” markės automobilį, kurį buvo savavališkai pasiėmęs iš giminaičio, ir pradėjo važiuoti. Jis tikino atsitokėjęs tik tuomet, kai pajuto, kad prie vairo limpa kruvinos rankos, o ant gretimos sėdynės pamatė gulintį kruviną nusikaltimo įrankį: „Iškart nuvažiavau prie vandens telkinio ir nusiploviau rankas, kruvinus batus ir savo peilį, kurį tuoj pat numečiau į vandenį”.
Netrukus E.Ramanauskas nulėkė į arčiausiai buvusią parduotuvę ir nusipirko cigarečių bei butelį degtinės, kurį tuoj pat ištuštino savo mašinoje ir patraukė Klaipėdos link: „Nežinojau, kas man darosi, – po incidento visas labai drebėjau”. Teisiamasis prisipažino tąkart buvęs apgirtęs, todėl, vos tik pasiekęs uostamiestį, jis pernakvojo automobilyje. Ryte E.Ramanauskas sakė nuėjęs į degalinę nusipirkti maisto, cigarečių ir spaudos. Jis teigė būtent laikraštyje pamatęs straipsnį apie save. Sužinojęs, ką padarė, nedelsiant nusprendė vykti į namus Panevėžyje.
„Kai sustojau pavalgyti pakelės kavinėje, pastebėjau, kad esu sekamas. Sėdęs į mašiną pavažiavau viena kryptimi, o po to apsisukau ir, matydamas, kad iš paskos važiavęs automobilis pasielgė lygiai taip pat, padidinau greitį ir mėginau nutolti. Viskas baigėsi tuo, kad padariau avariją ir atsibudau tik ligoninėje”, – sakė E.Ramanauskas.
Nelaimės liudytoja kalba kitaip
Pagrindine liudytoja šioje baudžiamojoje byloje laikoma nužudytosios draugė pageidavo bylos nagrinėjime nedalyvauti. Savo akimis žiaurią egzekuciją mačiusi liudytoja parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Nenuostabu, kad jos išdėstyta žmogžudystės versija gerokai skyrėsi nuo teisiamojo pasakojimų. Mergina sakė girdėjusi E.Ramanauską ištariant lemtingus žodžius: „Jei tu nebūsi mano, tai nebūsi niekieno”.
Be to, V.Ašakaitės draugė, kitaip nei kaltinamasis, sakė, kad merginos lemtingą akimirką anaiptol nestabtelėjo pasišnekučiuoti su E.Ramanausku, o mėgino nuo jo pasprukti ir pasislėpti daugiabučio laiptinėje. Deja, jos durys buvo užrakintos ir draugių ketinimai nuėjo perniek. Aklo įsiūčio apimtas E.Ramanauskas pasivijo V.Ašakaitę ir tiesiog draugės akivaizdoje smogė jai peiliu ir perrėžė gerklę. Po to jis dar mėgino artintis ir prie atokiau buvusios žmogžudystės auka tapusios merginos kambario draugės, tačiau ši sugebėjo pasprukti. Iškart po nusikaltimo, Kauno bei Panevėžio policijai paskelbus E.Ramanausko paiešką, merginai buvo paskirta teisėsaugininkų apsauga.
Motina žinojo apie smurtą
Vakar teismui liudijusi nužudytosios motina negalėjo sutvardyti ašarų. Skaudžią netektį tebeišgyvenančiai moteriai įeiti į teismo salę padėjo artimieji. V.Ašakaitės motina teismui yra pateikusi daugiau nei aštuonių tūkstančių litų ieškinį laidotuvių išlaidoms atlyginti bei prašo priteisti pusę milijono litų neturtinės žalos kompensacijos.
„Savo ieškinius palaikau. Galbūt tų pinigų ir neatsiimsiu, bet tegul jis visą gyvenimą žino ir prisimena, ką padaręs, – braukdama ašaras kalbėjo V.Ašakaitės motina. – Vaiva man ne kartą skundėsi, kad Eimantas ją nuolat muša, bet kad ir kiek prašiau, dukra vis neišdrįsdavo su juo galutinai išsiskirti. Kartą jis netgi buvo jai įrėmęs į smilkinį pistoletą ir mėgino šauti, bet Vaiva spėjo patraukti ginklą nuo savęs. Mūsų šeimoje smurto niekada nėra buvę”.
Motina patvirtino paties teisiamojo pasakytus žodžius, kad V.Ašakaitė su juo iš viso pragyveno apie dvejus metus. Iš pradžių jiedu buvo apsistoję Panevėžyje. Liudytoja tikino labai norėjusi atkalbėti dukrą nuo draugystės su tokiu bičiuliu: „Vaiva buvo užsiminusi, kad nori mesti mokslus, todėl aš paprašiau, kad ji to nedarytų ir leidau toliau gyventi su Eimantu. Beje, tądien, kai dukra buvo nužudyta, Eimantas skambino jos draugei ir teiravosi, kaip Vaiva, todėl sakydamas, kad apie įvykdytą žmogžudystę sužinojo tik iš spaudos, jis tikrai meluoja”.
Išgirdęs motinos pareikštus ieškinius ir išdėstytus parodymus, teisiamasis nebuvo linkęs su jais sutikti: „Dėl aštuonių tūkstančių už laidotuvių išlaidas sutinku, bet pusė milijono – tai čia jau per daug. Po nusikaltimo niekam neskambinau, nes net nežinojau telefono numerio”.
Gyvybės išgelbėti nepavyko
Kitos dvi vakarykštės liudytojos buvo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikės. Viena jų pasakojo tądien apie 16 val. į nelaimės vietą atvykusi kiek greičiau už reanimobilio brigadą, mat ji dirba Šilainių pastotėje: „Mergina buvo paplūdusi kraujo klane. Ji buvo kone visiškai nukraujavusi. Vienas vyriškis pasilenkęs laikė pridėjęs prie kaklo sulankstytą medžiagą ir tokiu būdu bandė sustabdyti kraujavimą. Vos tik paguldėm nukentėjusiąją ant neštuvų ir įkėlėm į mūsų automobilį, atvyko ir reanimobilis, kuris pacientę iškart perėmė į savo globą”.
Tuo tarpu reanimacinėje brigadoje dirbusi medikė sakė, kad V.Ašakaitė buvo kone ištikta klinikinės mirties. Medikai nedelsiant susisiekė su Kauno medicinos universiteto klinikų personalu ir nutarė nukentėjusiąją vežti tiesiai į operacinę, o ne į priimamąjį skyrių. Vis dėlto išsaugoti devyniolikmetės gyvybės nepavyko dėl jai padarytų itin sunkių daugybinių sužalojimų.
Paskutinė į teismo salę pakviesta liudyti teisiamojo motina duoti parodymus atsisakė. Moteris net ir po teismo posėdžio nedrįso pasakyti nė žodžio teigdama, kad nebeturi ką kalbėti.
Tolesnis bylos nagrinėjimas numatytas po dviejų savaičių. Tąsyk ketinama apklausti psichiatrinę ekspertizę E.Ramanauskui atlikusius specialistus ir kitus šįkart teisme nepasirodžiusius liudytojus.