Daili, lengva, ryškiaspalvė skardinė stogo danga užkariavo ištisus naujų statybų kvartalus. Vis labiau su ja konkuruoja ir naujoviškas spalvotas beasbestinis lietuviškas šiferis bei plonytės bituminės čerpelės. Iš panašios medžiagos dabar gaminama ir banguoto šiferio išvaizdą turinti stogo danga. Į madą sugrįžta keraminės čerpės, prekiaujama ir jų pakaitalu – čerpėmis iš betono.
Sunku išsirinkti
„Ketinu pakeisti namo stogą ir ieškau ko visi: kad būtų pigu, gražu ir tarnautų ilgai”, – sako Povilas Aleksiūnas. Vyriškis spėjo pasidairyti įvairiose parduotuvėse ir sako, kad pigiausios dangos – bituminių čerpių (jų kaina 13-27 litų už kvadratinį metrą) ir banguoti beasbestinio šiferio lakštai (14,5-25,8 Lt už kv. metrą). Skarda kainuoja 23-39 Lt/kv. m, betoninės čerpės – 33 Lt/kv. m, keraminės čerpės per 50 Lt/kv. m.
„Pasikliaunant įvairių šaltinių teigimu, čerpių tarnavimo laikas 60-100 metų. Šiuolaikiniai ploni profiliuoti plieno lakštai turėtų tarnauti 50 ir net 80 metų. Tačiau esu girdėjęs, kad jau po pirmųjų 10 metų reikia perdažyti. Profiliuotų plieno lakštų su polimeriniu padengimu gamintojų garantija paprastai duodama tik 10 metų. Tad gal tiesos ir yra, žmonių paklausti dar nėra kaip, retas tokį stogą turi taip seniai. Beastbesčiai banguoti lakštai turėtų nesusidėvėti 30-50 metų, bituminės čerpelės 25 metus”, – sako Povilas.
Neseniai Kaune vykusioje parodoje vokiškomis čerpėmis prekiaujančios firmos atstovas Dainius Balčiūnas sakė, kad per akcijas čerpių galima įsigyti ir po 26 litus už kvadratinį metrą, o gegnių pakanka tokių pat, kaip kitoms stogo dangoms, – 20×6 centimetrų.
P.Aleksiūno teigimu, čerpes imituojanti skarda atrodo palyginti nebrangi, kol domiesi, kiek kainuoja jos kvadratinis metras. Suma išauga pradėjus skaičiuoti iš jos padarytų stogo elementų kainas. Pavyzdžiui, stogams reikia konstrukcijos, kuri galėtų sulaikyti nuo stogo šliaužiantį sniegą. Nemaža dalis skardinių stogų įrengti be jos, tačiau taip būti neturėtų.
Nesivaiko prestižo
Įvertinęs viską, Povilas pasirinko spalvotą lietuvišką šiferį ir tikisi, kad jis tarnaus bent 30 metų. Tiek tikrai tarnaudavo senasis šiferis, kurio dabar nebegamina dėl asbesto kenksmingumo. Naujasis beasbestinis neturėtų būti blogesnis, tačiau apie jo amžių kol kas tegalima spėlioti, nes tai palyginti nauja produkcija. Jo nebaugina kai kurių architektų nuomonė, kad banguotas šiferis tetinka tvartams ir gamybiniams pastatams.
Prisiklausęs apie čerpių ilgaamžiškumą ir išdalijęs reikiamą sumą metams, žmogus sako supratęs, kad, taip skaičiuojant, tarsi ir derėtų įsigyti būtent jas.
„Tačiau dabar, kai jau griaunami seni pastatai ir toje vietoje statomi nauji, modernesni, atrodo nebeprasminga investuoti šimtmečiui į priekį. Gal jau po pusės amžiaus anūkai ir proanūkiai nebenorės tokio namo, tada mano išlaidos bus beprasmės”, – sako Povilas.
Gera čerpė, nestipriai per ją stuktelėjus plaktuku, turi skambėti aukštu, tolygiu garsu. Šiuolaikinių patikimų gamintojų čerpės sėkmingai atlaiko 450 ir daugiau šaldymo-šildymo ciklų.
Betoninių čerpių istorija Lietuvoje prasidėjo tarpukariu. Dabar jos yra viena populiariausių šlaitinių stogų danga Europoje, Šiaurės šalyse ir Skandinavijoje. Jos amžius praktiškai neribotas, montavimas paprastesnis nei keraminių čerpių, plati spalvų gama.
Lietuvoje jau siūloma visiškai nauja stogų danga – natūralus akmuo. Kauniečių įmonė „Girona” prieš pat parodą „Namų pasaulis” iš Kinijos įsivežė skalūno plokštes, skirtas stogams. „Toks stogas laikys 150 metų mažiausiai, tačiau Prancūzijoje juo dengtos pilys stovi ir 600 metų”, – šypteli vyriškis. Toks stogas pilims labiausiai tinka ir pagal kainą – plokščių kvadratinis metras kainuoja 40-50 litų, tačiau stogas jomis dengiamas jas perdengiant, panašiai kaip skiedras, todėl norint įsivaizduoti stogo kainą reikia nurodytą sumą padauginti iš dviejų su puse.
Iš šiaudų ir skiedrų
Už lietuviško šiferio stogą šiek tiek pigesnis yra nebent skiedrų stogas, kuris sugrįžta į madą, tačiau ne visuomet yra pritaikomas mieste. Tokio stogo nerekomenduojama dažyti, o pilkšva spalva ir specifinis stogo raštas urbanizuotame kvartale atrodytų tarsi svetimkūnis. Kaip ir šiaudų ar nendrių stogas, kuris dar ir brangus. Kvadratinis metras nendrių stogo kainuoja apie pusantro šimto litų. Tačiau jo propaguotojai tvirtina, kad nendrės lieka nesupuvusios net 50 metų, o tokį stogą pataisyti yra lengva.
Stogai saugo pastato konstrukcijas, vidaus įrangą ir namo gyventojus nuo lietaus, sniego, vėjo, saulės, todėl stogai turi būti patikimi. „Anksčiau žmonės kėlė visai kitokius reikalavimus būsto kokybei. Jei prakiurdavo šiaudinis stogas, patraukdavo lovą prie kitos sienos. Dabar dar jiems reikia, kad televizorius nenukentėtų”, – juokiasi architektas Petras Devižis.
Tad stogai, kurie neatsparūs medienos kenkėjams, drėgmei ir ugniai, kelia šiuolaikinio vartotojo nepasitikėjimą. Tačiau jau yra daug medžiagų, kurias panaudojus šiaudų, nendrių ir skiedrų stogai tampa atsparūs tokiems nepageidaujamiems veiksniams.
Kuo mažesnis stogo gegnių nuolydžio kampas, tuo mažesnės statybinių medžiagų sąnaudos. Skiedrų ir lentelių stogams rekomenduojama 33-39 laipsnių nuolydžio kampas.
Skiedrų stogai Lietuvoje seniai žinomi, tačiau jie paplito tik po pirmojo pasaulinio karo. Skiedromis keisti šiaudai, kurie itin greitai užsidegdavo. Skiedros dažniausiai būdavo drožiamos iš drebulės, nes ši mediena džiūdama tvirtėja. Aukštaitijoje skiedras dar drožė ir iš alksnio, o Dzūkijoje – iš pušies, kartais eglės.
Žemaitijoje ir Aukštaitijoje pirmiausiai dengdavo vadinamąjį pamušalą ir ant viršaus dar du ar tris sluoksnius skiedrų, o Dzūkijoje pamušalo nedėdavo. Skiedrų stogas tarnaudavo apie 30-40 metų.
„Skiedrų stogas iš pradžių būna labai sunkus, 30 kvadratinių metrų stogelis sveria apie toną. Tačiau kai mediena išdžiūva, jis palengvėja keturis kartus. Medieną reikia kalti „žalią”, nes kitaip skiedros išsikraipo. Į išdžiūvusią drebulę vinies nebeįkalsi”, – neslepia amato „plonybių” Saulius Sakalas.
Skiedrų stogo kvadratinis metras kainuoja 40-50 litų. Į šią kainą įeina skiedros ir jų sudėjimas. Tauragiškis Kaune skiedrų kvadratiniam stogo metrui uždengti trimis sluoksniais siūlė už 25 litus. Kadaise kaimiečiai stogus skiedromis užsidengdavo patys, jiems tik vadovaudavo tokį darbą išmanantis meistras. Tad ir dabar meistrauti linkusieji tokį stogą gali įsirengti pigiau, tačiau pasitreniruoti vertėtų iš pradžių skiedromis uždengiant pavėsinę.